SENOVĖS EGIPTAS

Andrius · Parašytas: Sk. 04 30, 2006 7:53 am Rašyti temą: Epidermis

Epidermis (gr. k. epi - buvimas ant, derma - oda) - išorinis dengiamasis audinys.

Augalų epidermis, arba odelė, sudarytas iš vieno ląstelių sluoksnio, tik begonijos lapai kartais turi ir daugiasluoksnį epidermį. Funkcija - apsaugoti augalo vidines gležnas dalis nuo mechaninių pažeidimų, parazitų bei kenkėjų, nuo išdžiūvimo, o taip pat neleidžia iš augalo išsiplauti organinėms medžiagoms. Epidermis yra be tarpusląsčių, išskyrus tam tikras dujų apykaitos angeles - žioteles. Epidermio ląstelių sienelės skiriasi storumu ir chemine sudėtimi. Išorinė sienelė daug storesnė, ji būdinga sausų vietų augalams - kserofitams. Joje be celiuliozės dar būna vandenį sunkiai praleidžiančios lipoidinės medžiagos, iš kurios sudaryta kutikula. Kutikulos paviršius lygus, blizgantis. Ypač storą kutikulą turi dykumų, smėlynų, kai kurių pelkinių (spanguolės) ir epifitinių (amalo) augalų epidermis.
Gyvūnų epidermis - tai keratinizuotas sluoksniuotas žvyninis epitelis, sudarytas iš keratinocitų. Jame nėra kraujagyslių ir jis drėkinamas difuziškai iš dermos. Didžiausia epidermio sudedamoji dalis yra keratinocitai, taip pat yra melanocitų, Langerhanso ląstelių, Merkelio ląstelių, T limfocitų. Keratinocitai yra gausiausias epiderminių ląstelių tipas. Jos sudaro 90 % epidermio ląstelių.
Epidermis pagal keratinocitų morfologiją yra dalijamas į penkis sluoksnius (angl. stratum):

pamatinis sluoksnis (lot. stratum germinativum):tai keratinocitų ir melanocitų turintis sluoksnis, esantis epidermio “dugne” ant dermos. Jį sudaro vienas sluoksnis didelių kamieninių ląstelių, gulinčių ant pagrindo membranos. Šios ląstelės greitai dalijasi, kad atstatytų nuolatinį odos netekimą suragėjusiems keratinocitams nusilupant nuo paviršiaus. Dalijimasis vyksta regione, vadinamame “malpigijaus sluoksniu” bei visame baziniame sluoksnyje. Keratinocitai ir melanocitai su pagrindo membrana sujungti hemidesmosomomis.

dygliuotasis sluoksnis (lot. stratum spinosum):antrasis epidermio ląstelių sluoksnis. Čia laikinai lokalizuojamos ląstelės iš bazinio sluoksnio. Ląstelės turi keratino agregatus, vadinamus tonofilamentais.

Pavadinimas “stratum spinosum” kilo iš daugybinių viduląstelinių desmosominių jungiančių struktūrų, sukimbančių su baltymais, perveriančių membranas ir jungiančių ląsteles. Būtent šis sluoksnis atsakingas už epidermio mechaninį stiprumą.

grūdėtasis sluoksnis (lot. stratum granulosum):trečiasis, 3-5 ląstelių storio epidermio sluoksnis. Jį sudaro beveik vien suragėję (angl. squamous) ląstelės. Nudažius hematoksilinu, citoplazmoje matomos keratohialino granulės. Paliekant šį sluoksnį pradeda irti ląstelių branduoliai (įjungiama apoptozė).

blizgusis sluoksnis (lot. stratum lucidum):šio sluoksnio neturi plona oda, jis randamas tik delnų ir padų epidermyje. Tai plonas, beveik permatomas sluoksnis, sudarytas iš plokščių eozinofiliškų bebranduolių ląstelių.

raginis sluoksnis (lot. stratum corneum): viršutinis epidermio sluoksnis, sudarantis odos paviršių, trukdantis patekti į kūną svetimoms medžiagoms ir infekciniams agentams bei minimizuojantis drėgmės praradimą. Jame baigiasi keratinocitų diferenciacija. Jis sudarytas iš 15-20 ir daugiau sluoksnių neturinčių branduolių negyvų (apoptuotų) suplokštėjusių stipriai kertinizuotų ląstelių – korneocitų (angl. corneocytes). Šios ląstelės apgaubiamos membranomis ir lipidais. Kai šios negyvos ląstelės nusilupa, jas pakeičia naujos ląstelės iš bazinio sluoksnio.

Raginio sluoksnio ląstelės sudarytos iš keratino (baltymo, kuris padeda palaikyti odos drėgmę, neleisdamas išgaruoti vandeniui), taip pat turi cholesterolio, lipidų, įvairių riebiųjų rųgščių, ceramidų. Pastarieji svarbūs ne tik struktūrai, bet ir reguliuoja programuotą ląstelių žūtį (apoptozę). Šios ląstelės gali absorbuoti vandenį ir tai paaiškina, kodėl žmonių ir gyvūnų kojų ir rankų pirštai susiraukšlėja ilgai laikomi vandenyje. Raginio sluoksnio storis priklauso nuo kūno dalies paskirties ir apsaugos poreikių (delnų ir padų oda storesnė).

Roplių raginis sluoksnis yra ilgalaikis (nuolatinis) ir pakeičiamas tik greitojo augimo metu. Šis procesas vadinamas nėrimusi. Reptilijų raginio sluoksnio sudėtyje yra β keratino, kuris odą padaro kietesnę, tvirtesnę.

Šaltinis: vikipedija
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka