SENOVĖS EGIPTAS

Stela · Parašytas: Tr. 01 18, 2006 8:44 pm Rašyti temą: Haiku

Ar esate kada skaitę haiku - japonų lyrinius trieilius?
Aš pradėjau skaityti haiku rinkinį “Drugelis Sniege“ ir negaliu atsitraukti - labai gražūs haiku ten surinkti. Norit išgirsti?

žodis nutrūksta ...
Nukritusio žiedo baltumas
Veria krūtinę
TAKEO

Išsiskyrimas.
Net sapne tarp mūs praraja -
Paukšcių Takas dangui
SOSEKI NACUME

šešėly glaudžiuos -
Mėnesienai užleidau
Kambarį savo
SEIBI NACUME

Gražu, ar ne? gal ir jūs turite jums patinkanciu haiku - įdėkit, visi paskaitysim Very Happy

.

caesar · Parašytas: Tr. 01 18, 2006 9:24 pm Rašyti temą:

Ka ten tie reiksia TAKEO ir pan.
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Stela · Parašytas: Tr. 01 18, 2006 10:30 pm Rašyti temą:

Bastet · Parašytas: Kv. 01 19, 2006 1:24 am Rašyti temą:

Kas yra haiku?

Haiku - tai poezija, inspiruota gamtos didybės, kur visuomet atsispindi metų laikas: vasara arba ruduo, arba žiema, arba pavasaris.
Haiku poezijos kilmė- Japonija. Tai saulės patekėjimo kraštas, kur žmonės atsargiai sako „ne“, idant nesužeistų kito žmogaus sielos. Tai rytų šalis, kur nusilenkti pasisveikinant reiškia pagarbą ir taiką. Nulenkta galva jokiu būdu nereiškia nusižeminimo, kurį junta europietis, pamatęs besilankstantį japoną. Jis nusilenkia sau, gamtai, Dievui, ir tik paskutinė reikšmė nusilenkimo ritualo- sutiktajam.

XII amžiuje buvo eiliuojama renga. Pirmasis variantas trieilio- atitinkamas skaičius skiemenų (5 7 5), po to grandine buvo dėliojama dar dvi eilutės su skiemenimis (7 7)
kiekvienoje eilutėje ir taip toliau.
Vėliau poetai norėjo laisviau išreikšti savo mintis, todėl ėmėsi kurti humoristinius „haiku ne renga“, be griežtų taisyklių. Jie vadinosi „hoku“. Šie „hoku“ vėliau buvo sutrumpinti į pavadinimą haiku. Iš čia ir kilo haiku.

XVII amžiuje išsivystė zen-budistinis Basho haiku, kuris išliko iki šių dienų.

Gimsta haiku trieiliuose greitas, kupinas prasmės, gamtos inspiracijos vienybės jausmas. Ta akimirka, kuri sujungia poetą su skaitytoju, turi daugiau reikšmių bei žavesio.

Poetas tarsi pradaro langą į visatos grožį bei vientisumą.

Tai gamtos poezija, todėl visuomet joje esamas laikų akcentas, toks kaip gėlė, sniegas, kurio dėka eilėraštis tinka žiemos, pavasario, vasaros ar rudens sezonui.

Iš principo haiku formuoja vienas sakinys, kuris išsakomas vienu įkvėpimu. Paskutinė eilutė dažniausiai - netikėtumas.

Vienas didžiausių haiku istorijoje poetų yra Basho Matsuo (1644 - 1694). Jis taip pat pirmoje kūrybos stadijoje naudojo humorą pačiame centre ir žaidė žodžiais, kol tai buvo dar madinga. Vėlesnę Basho haiku poeziją įtakojo IV amžiaus prieš Kristų filosofija. Taip vadinamieji hokai persisunkė filosofinėm nuotaikom. Poetas naudojo citatas iš knygos „Mokytojo Čuang knyga“.

XVIII amžiuje haikai - renga tapo populiarūs ir išplito kaip hokai. Būtent tuo laiku dailininkas ir poetas Buson Yosa (1716 - 1783) sėkmingai aiškiom spalvom savo paveiksluose vaizdavo hokus. Juose jautėsi šviesa. Skirtingai nuo Basho poezijos, Buson nenaudojo filosofijos. Jo ekspresija žydėjo technika.
_________________
As the sun sets beyond the pyramid
To greet me with its rays
I place my hand on my forehead
To see your chariots' flames...

Bastet · Parašytas: Kv. 01 19, 2006 1:26 am Rašyti temą:

Autorius: Basho Matsuo,
Vertė: A.Mackus

Į gražią vazą
pamerkime šias gėles,
nes ryžių nėra.

Jūra tamsėja...
Laukinių ančių balsai -
skrieją ir balti.

Sningantį rytą
aš nekenčiu juodvarnio..
Bet jis gražus!

Sniegas, į kurį
žvelgėm abu, - ar šiemet
jis vėl iškrito?

Naktis praėjo:
ant pūkuoto kirmino
rasos lašeliai.

Man, kurs išeinu;
tau, kuris pasilieki, -
mums - du rudenys.

Du varpų balsai,
šneką saulėleidyje…
Ak, vėsi kalba!

Pasenę gluosniai...
Mąstau: ilgas bus kelias,
kai jūs nueisit.
_________________
As the sun sets beyond the pyramid
To greet me with its rays
I place my hand on my forehead
To see your chariots' flames...