SENOVĖS EGIPTAS

Tutmozis · Parašytas: Antr. 03 18, 2008 8:12 pm Rašyti temą:

Nu nuo inkvizicijos tai manau, yra, o nuo anu, tai nezinau....zinai kaip sakoma, aukot galima tik greitai ir lengvai....o cia jau budavo pasityciojimas....Man gal tu paaiskinsi, kam actekams, reikdavo sirdi isplest is butent gyvo zmogaus kuno, kodel ne is jau mirusio....? Rolling Eyes

_________________

caesar · Parašytas: Antr. 03 18, 2008 8:56 pm Rašyti temą:

O humaniškiau sudegint žmones gyvus? Ar su kaitintom replėm liežuvius ištraukt?
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Tutmozis · Parašytas: Tr. 03 19, 2008 5:35 pm Rašyti temą:

Nu tai irgi nehumaniska, bet ka padarysi jei tokios tradicijos. Buki tie europieciai ir amerikonai buvo.... Laughing

_________________

caesar · Parašytas: Tr. 03 19, 2008 7:54 pm Rašyti temą:

Galėjo actekai išsilaipint prie La Korunjos ir išskerst ispanus Very Happy

_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Tutmozis · Parašytas: Tr. 03 19, 2008 9:13 pm Rašyti temą:

Tai kas tada butu su Amerika buve, butu ir toliau laukejusi, kol galiausiai actekai uzsimanytu i Europa, o ten atkake irgi visus iskerstu...ot butu grazu, tikra pasaka. Laughing

_________________

caesar · Parašytas: Tr. 03 19, 2008 9:36 pm Rašyti temą:

Tai tas pats ir buvo, tik kad rolės kitokios.
Gal ir ten būtų atėję švietimo idėjos Cool

_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Tutmozis · Parašytas: Tr. 03 19, 2008 9:50 pm Rašyti temą:

Kazin per kuria vieta ten pas juos butu svietimas ejas...jeigu jie net arklio nebuvo mate....pas juos visi kuriniai apie tai kaip zmogu geriau paaukot....ot tai svietimas....

siaip taip sakau, jei jie butu nors kiek prakute nors iki kokio XIXa. tai ten pas juos geriausiu atveju, tik tuo laiku renesansas butu....ne daugiau... Very Happy

_________________

caesar · Parašytas: Pen. 03 21, 2008 1:25 pm Rašyti temą:

Galimas daiktas, kad vėluotų viskas, jų gi išsivystymas žemesnis buvo, bet ne tiek jau daug Smile

Sunku pasakyti, čia jau toks manipulaivimas istorija, bet man labai patinka
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Tutmozis · Parašytas: Št. 03 22, 2008 9:17 pm Rašyti temą:

Hinonas

Senekų perkūno dvasia hinonas gyvena oloje po Niagaros kriokliu. Jis žinomas kaip žmonių, kuriuos užpuolė šliužai, globėjas.
Kartą mergelė iš nevilties, kad į jos kūną įlindo gyvatė ir nužudė jos vyrą, sėdo į kanoją ir krito nuo Niagaros krioklio. Hinonas ją išlgelbėjo ir iš jos kūno ištraukė gyvatę. Mergelė pabuvo su juo ir grįžo į gentį.
_________________

Tutmozis · Parašytas: Antr. 06 03, 2008 5:31 pm Rašyti temą:

Žmonių aukojimas nr2

Žmogaus paaukojimasEuropiečiams žmonių aukojimas buvo labiausiai šokiruojantis actekų civilizacijos paprotys, nors, lyginant su europietiškais egzekucijos būdais, actekai neišrado nieko naujo. Žmonių aukojimas tuo metu buvo paplitęs visoje Mezoamerikoje ir Pietų Amerikoje, tačiau actekai tai vykdė ypač dažnai – 18 kartų per metus.

Ne visada aukoms skirdavo žmones. Buvo paplitęs ir gyvulių aukojimas. Actekai tam augino net specialią šunų veislę. Kecalkoatlio kultas reikalavo drugelių ir kolibrių aukojimo. Žmonės dievams aukodavo taip pat ir daiktus, išteptus savo krauju. Apskritai, Mezoamerikos kultūrose kraujas vaidino labai svarbų vaidmenį: viename iš pasaulio sukūrimo mitų, Kecalkoatlis kraują iš žaizdos ant savo varpos naudojo tam, kad suteiktų žmonėms gyvybę. Daugelyje kitų mitų dievai naudojo savo kraują, kad padėtų žmonėms.

Pagal standartinę paaukojimo procedūrą, aukojamas žmogus būdavo nudažomas mėlyna kreida (pasiaukojimo spalva), užkeliamas ant piramidės viršūnės ir ten paguldomas ant akmeninio altoriaus. Jo krūtinės ląsta prapjaunama ceremoniniu peiliu, išimama širdis ir iškeliama į saulę. Tuomet širdis dedama į specialų indą, o kūnas nustumiamas nuo piramidės žemyn. Iš principo, auka turėjo būti savanoriška, bet jei tikėjimo nepakakdavo, galėjo būti panaudojami narkotikai. Su kūnu buvo elgiamasi įvairiai: vidaus organais šėrė gyvulius, išvalytą galvą viešai padėdavo į specialią lentyną (tzompantli- „compantli“), likusias kūno dalis kremuodavo arba supjaustydavo į smulkius gabalėlius, kuriuos dovanodavo svarbiems asmenims ar valgydavo(INAH, 2005).

Buvo ir kitų žmonių aukojimo būdų. Auka galėjo būti nušaunama lanku, sudeginama arba paskandinama.

Actekų šaltiniai teigė, kad statant Tenočtitlano didžiąją piramidę per 4 dienas buvo paaukota 84 400 karo belaisvių. Tačiau neaišku, kaip 220 000 gyventojų turėjęs miestas galėjo priimti ir išmaitinti tokį belaisvių kiekį. Be to, teigiama, kad visus belaisvius paaukojo asmeniškai pats Auicotlis – o tai reikštų 17 paaukojimų per minutę. Daugelis tyrinėtojų mano, kad iš tiesų buvo paaukota maždaug 3000 belaisvių, o aukų skaičius išpūstas karo propagandos.

Korteso kareivis Bernalis Diasas del Kastiljo (Bernal Díaz del Castillo) vėliau rašė („Teisingas pasakojimas apie naujosios Ispanijos užkariavimą“), kad didžiojoje piramidėje esančioje kaukolių lentynoje jis esą suskaičiavęs 100 000 kaukolių. Bet kad tilptų toks kiekis kaukolių, tzompantli(„compantlis“) turėtų būti kelių kilometrų ilgio, tuo tarpu ji tebuvo 30 metrų ilgio. Dabar manoma, kad ten galėjo būti 600-1200 kaukolių. Diasas taip pat teigė, kad Tlatelolko tzompantli(„compantlis“) buvę 60 000 kaukolių. Pasak William Arens („The Man-Eating Myth: Anthropology and Anthropophagy“, 1979, ISBN 0-19-502793-0), šiuolaikiniai kasinėjimai terado 300 kaukolių. Didžioji dalis kaukolių dingo arba buvo pamestos.

Bernardinas de Saagunas (Bernardino de Sahagún) ir Chuanas Bautista de Pomaras (Juan Bautista de Pomar) teigė, kad actekai per metus švęsdavo 18 švenčių ir tik per jas vykdavo žmonių aukojimai. Kiekvienas dievas reikalavo skirtingos aukos: Šilonenui būdavo skandinamos jaunos moterys, Tlalokui aukojami sergantys berniukai, Uicilopočtliui – nauatliškai kalbantys belaisviai, Teskatlipokai – actekas savanoris.

Ne visi aukojimai vykdavo pagrindinėje piramidėje, kai kurie – mažoje salelėje prie miesto. Pasak actekų šaltinių, Tlakašipeualctlio (Tlacaxipehualiztli) mėnesį 34 belaisviai buvo paaukoti gladiatorių varžybose Šipe Totekui. Daugiau žmonių – Uicilopočtliui Pankuecalictlio (Panquetzaliztli) mėnesį. Taigi aukų galėjo būti 300-600 per metus, tačiau Marvin Harris šį skaičių daugina iš 20, nes tokie aukojimai galėję vykti kiekvienoje iš 20 Tenočtitlano miesto dalių. Tyrinėtojai nesutaria dėl per metus paaukojamų žmonių skaičiaus.

Aukojimus vadino nextlaualli – „neštlaualiu“ arba „skolos dievams grąžinimu“, kad saulė galėtų išgyventi 52-jų metų ciklą, o aukos buvo belaisviai, kuriems gauti actekai vykdė gėlių karus.

Nežinoma, ar actekai praktikavo aukojimus iki atvykdami iš šiaurės į Anauako slėnį. Actekų kronikos teigia, kad aukojimas, kaip tradicija, buvo pradėtas „penkių peilių“ metais, t.y. 1484 m., valdant Tisokui. Vykdant Tlakaelelio reformas, tiek dėl religinių, tiek ir dėl politinių priežasčių, žmonių aukojimas tapo svarbia actekų kultūros dalimi. Žinoma, kad valdant paskutiniąjam I toltekų dinastijos valdovui Se Akatliui Topilcinui (925-947 m.), įvykdyta religinė reforma, kurios metu buvo uždrausti žmonių aukojimai. Dėl šios priežasties minėtas valdovas, vadintas dar Kecalkoaotliu (nešiojo kecalio paukščio plunksnų apsiaustą, karūną bei anties snapo pavidalo veido kaukę, draudęs žmonių aukojimus ir auginęs barzdą), su dalimi pavaldinių buvo priverstas bėgti iš Astlano link Teskoko ežero. Taip atsirado prieštaravimas tarp actekų ir toltekų kultūrų.

Etnologė Sežurnė (Laurette Séjourné) mano, kad žmonių aukojimas kėlė vidinius prieštaravimus actekų kultūroje. Jie labai vertino toltekų kultūrą ir laikė save Kecalkoatlio sekėjais, tačiau Kecalkoatlio kultas draudė žmonių aukojimus, o toltekai dievams aukodavo tik gėles. Sežurnė pažymi, kad buvo nustatytos bausmės tiems, kas drįstų rėkti arba nualpti aukojimo metu.

Atvykęs į Tenočtitlaną, Kortesas uždraudė žmonių aukojimą, tad ispanai mieste nematė nei vieno aukojimo ir apie juos sužinojo tik iš pačių actekų pasakojimų. Taip pat nėra nei vieno aukojimo piešinio, nupiešto iki ispanų atvykimo. Galbūt tai galima paaiškinti actekų rankraščių naikinimu, kurį vykdė ispanai. Žinoma, kad 1520 m. naktį iš birželio 30-osios į liepos 1-ąją (isp. Noche triste – liūdnoji naktis) actekai paaukojo dievams Uicilopočtliui ir Teskatlipokai 25-27 ispanus ir 15-22 konkistadorų arklius. Visa tai regėjo tąnakt iš Tenočtitlano bėgę ispanai. Manoma, kad jie specialiai apjuodino actekus, ypač jų karo vadą Kuautemoką (Montesumos giminaitį ir žentą).

_________________

masaliuke · Parašytas: Tr. 06 18, 2008 9:12 am Rašyti temą:

idomu cia taip pasiskaitineti Smile

tik idomu kaip jie tuos drugelius ir kolibrius aukojo Very Happy

[idomiausia,kaip juos pasigaudavo Very Happy

]
_________________
♥ Gyvenimas daina - dainuok ją ♥

[create by masaliuke♥]

Tutmozis · Parašytas: Tr. 06 18, 2008 5:13 pm Rašyti temą:

paspesdavo spastus arba surinkdavo drugeliu kokonus....
_________________

Girl of schadows · Parašytas: Antr. 06 24, 2008 1:27 pm Rašyti temą:

am... o gal ką žinot apie sikanus? Rolling Eyes

(gentis P. Amerikoje)
_________________
vasara Smile

Tutmozis · Parašytas: Antr. 06 24, 2008 4:12 pm Rašyti temą:

Deja, ne...o kam cia reikia?
_________________

Girl of schadows · Parašytas: Antr. 06 24, 2008 7:21 pm Rašyti temą:

man reiktų... Smile

_________________
vasara Smile