SENOVĖS EGIPTAS

Andrius · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 9:04 am Rašyti temą:

Tai egiptieciai is ju galejo tas keliones krypti suzinoti ir patys ten nukeliauti, o be to monetos Su Ptolemaju atvaizdu pradeti spausdinti tik kai ptolemajas izenge i egipto sosta kaip faraonas, taip kleopatra ir kiti ptolemaju disnastijos laik faraonai galejo suzinoti apie australija is AM karu i tolimuosisu rytus, bet aleksandras nedriso ten zengti, nes net jau nesugebejo nugaleti indijos princu, nes daugelis jo kariu pradejo sirgti jiems dar nezinomom ligom, o klimatas dar buvo kitoks nei graikijojej, tai apsisuko ir grizo, bet apie australija galejo isgirsti is vietiniu indu, nes siek tiek buvo pavyke uzkariauti indijos, o paskui jau ptolemajai ir nuo to pradejo prekiauti su indija, o pati savo veikaluose yra rasiusi apie dideli sausumos plota i pietvakarius nuo indijos ir salu.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 10:28 am Rašyti temą:

Nelabai girdejau apie veikaluose aprasytas zemes, beto greiciausiai bus speliojimai kaip Viduramziais - terra australis incognita.
O kazkokia moneta nereiskia, kad ten atvare egiptieciai ir pribarste
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Erlis · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 10:30 am Rašyti temą:

Egiptieciai galejo suzinoti keliones krypti, bet kelione nera vien nuplaukimas is tasko A i taska B. T.Hejerdalas irode, kad galima su papirusinais laivais, plaustais plaukti juroje, bet tam reikalingas didelis pasiruosimas. Vargiai ar uztektu greicio tiems plaustams, papirusiniams laivams nuplaukti tiesiai i Australija. Plauktu pakrante. Plaukiant pakrante yra tam tikri pranasumai - netoli gelas vanduo ir maistas reikalingi kelionei, bet yra ir problemu - vietiniai gyventojai. Tarkim su indusais prekiavo, bet tais numanomais keliones laikais vieningos Indijos nebuvo, o daug visokiu genciu kurios tarpusavyje pesesi, todel tai apsunkintu prekyba ir maisto produktu aprupinima. Toliau Indokinija, Malaizija.... ten apskritai - laukiniu krastas tada buvo ir daugelyje vietu svetimsalius valgydavo. Norint prasibrauti pro tuos krastus, turi buti arba labai didele ekspedicija (mazdaug 1000 zmoniu - tais laikais neimanoma) arba plaukti atvira jura, ko net ir nedidelei ekspedicijai (jei plauke princas tai bus apie 100 zmoniu) reikia labai daug gelo vandens ir maisto, ko egiptieciu laivai sunkiai galejo pakelt. Kitas dalykas - keliones tikslas. Kai zinai, kad taves keliones gale laukia kazkas su maisto atsargomis, prizais, isskestomis rankomis gali ryztis ir rizikuoti, bet egiptieciai apie Australija nieko nezinojo ir nezinojo kaip juos ten pasitiks. Prisimink Kolumba kaip jis ieskojo vakaru kelio i Indija. Tik tikslo siekimas (kad pavyks atplaukti i turtinga Indija ir ten atsiserti po keliones) leido atrasti Amerika. Egiptieciai viso to neturejo. Indusai galejo papasakoti tik apie piretyciuose esancius khmerus ir kitas Indokinijos pusiasalio tautas, bet vargiai ar zinojo patys apie Australija. Indokinijos gyventojai galejo zinoti apie Malaizija, Filipinus, bet apie Australija - vargu. Apie pietuos esanti zemyna galejo zinoti tik tolimesniu salu gyventojai, kurie nuplaukdavo gan toli, bet rysiai su Indija ir Indokinija ju buvo silpni. Todel panasiau, kad visa tie hieroglifai yra falsifikatas, o daiktai - galejo atkeliauti per daugeli mainu, o ne tiesiogiai is Egipto.

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 10:39 am Rašyti temą:

Ir tuos ju laivelius Gango deltos srove but taip uznesusi ant vandenyno kad ne vieno nebutu like
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 12:08 pm Rašyti temą:

Kodel jus sakot, kad egiptieciai laivus state tik is papiruso, jau pats Menas (Narmeras) statesi laivus is kedro, o jam mirus tuos lavus panaudojo kaip ppomirtini antkapi, kuri archeologai rado denderoje, o ptolemaju laikais tai ten laivai is vis buvo ohoho kokie jau dideli, tai jiems kelia egiptas - australija - egiptas nukeliauti butu vieni niekai, o viename tokiame laive tilptado ~200 zmoniu, o atsargu ten bovo kur deti labai daug. Prisiminkit kaip Kleopatra su savo karaliskuoju laivu atplauke i Graikija pas Marka Antoniju, tai ji juos visus pamaitino, buvo pilna prostituciu laive, o dar kareiviu kiek ten ilindo, o visas maistas buvo is to laivo sandelio.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 12:39 pm Rašyti temą:

Kokie tokie ohoho? Karavelių neturėjo - o be jų kazkoks rimtesnis plaukiojimas vandenyne - neimanomas. Geru geriausiu atveju kokia birema galejo pasistatyt (del sito nzn reiktu dometis labiau). Be to paskutiniais metais Egiptui su medziu striuka.
Ir dar, atsiminkime, kad Sueco kanalo tai nebuvo - vadinasi reikia plaukti aplink Afrika, o su biremom apsukt Gerosios Vilties, Zaliaji, Adatos kysulius, nepasiklyst ties Arabija, Sri lanka ar Indonezija, priedo, kad pakrantese jokiu zenklu neliktu - neimanoma
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 3:59 pm Rašyti temą:

Kaip zinai Markas Antonijus perdave egiptui zemes iki sirijos, o ten jau kedro buvo daug, beto aktijaus musyje didzioji dalis laivu buvo pastatyta egipte Aleksandrijos uoste, dar nepamirskite, kad egiptas turejo priejima prie raudonosios juros, o ten jau i indijos vandenyna nera taip sunku isplaukti ir nereikia plaukti aplink afrika, beto prie raudonosios juros buvo taip pat uostu kur galima buvo statyti laivus, bet jie paprasciausiai to nedare, o esamus laivus isrinkdavo pernesdavo dalimis prie raudonosios, o paskui surinkdavo ir plauke sau ramiai i Australija Wink

_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 4:24 pm Rašyti temą:

Laki fantazija... Jo per dykuma nesioja laivus, o jei ir taip iki Australijos dar keliasdesimt tukstanciu km
Beje, prie Marko Antonijaus jau nelabai to Egipto buvo:)
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 4:27 pm Rašyti temą:

Ka kalbu faktus, kas yra parasyta knygoje, o prie Marko Antonijaus, egiptas buvo didziausias kada tik buvo nuo Mauritanijos iki sirijos, bet ilgai tai netruko, greit prasidejo karas su Roma ir egiptas dingo, o tai kad tempe laivo dalys per dykuma tai faktas.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 4:36 pm Rašyti temą:

Jau nuo 100BC - Egiptas praktiskai Romos protektoratas, nuo Cezario laiku - faktiskai priklauso, o nuo Augusto - oficialiai. Kad Markas Antonijus nuo Augusto glaudesi Egipte nereiskia - kad jis buvo egiptietis. O ir Sirija ir Mauretanija labai greit perejo Romai
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 6:58 pm Rašyti temą:

As kaip zinau 100BC egiptas nebuvo dar protektoratas, jis juo tapo kai Ptolemajas fleitininkas, pabeges nuo savo sesers ar dukters i Roma daug skolinosi is ju, kad ja isvytu is sosto ir, del to egiptas smuko, nes teko atiduoti dideles atsargas grudu, del to egiptas badavo, ir teko vel skolintis ir taip po truputi egiptas tapo priklausomas nuo Romos, bet atejus i valdzia Kleopatrai viskas smarkiai pagerejo ir Egiptas pradejo vaduotis nuo Romenu jungo, bet Romenai tuo nebuvo patenkinti ir ieskojo maziausios dingsties paskelbti kara jam ir ji prijungti prie romos.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 10 16, 2005 7:18 pm Rašyti temą:

Nu del metu nesipesiu, bet kazkur panasiai, nu gal 80BC jei tai ka keicia.
O Kleopatra, gal ir stengesi, bet nemanau kad labai jau Egiptas suklestejo - itrauktas i tarpusavio vaidus - visokie Pompejai varineja, nezinai cia jam kirst galva ar palikt, Antonijai - irgi nezinai - i lova guldyt ar i rusį įkišt.
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Pir. 10 17, 2005 12:30 pm Rašyti temą:

Egiptas labai net suklestejo buvo tokio pat galingumo kaip ir roma, o gal net ir galingesne, bet kaip jau kazkada sakiau, jie buvo uzpesti aktijaus kysuleje ir visi keliai susirasti maisto buvo uzkirsti ir didziausia ju klaida, kad jie ilgai lauke, o kai puole irklutojai buvo labai pavarge ir vos vos judejo, o kai visiskai pavargo, romenai nustojo begti ir puole egipto laivus is sonu ir taip sunaikino ju laivyna, kadangi negalejo manevruoti, cia as neissigalvoju, tai sake per viasat discovery aktyjaus musi, egipto turtas romos turta virsijo mazdaug 5 kartus, o laivynas zymiai galingesnis buvo nei romenu, bet stai ta maza klaidele viska ir sunaikino.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Pir. 10 17, 2005 2:09 pm Rašyti temą:

Aktijaus musy kovojo Roma pries Roma - vienas is pilietinio karo musiu. Markas Aurelijus - romenas, o ne egiptietis.
Su galybe ryskiai perlenkei. Egiptas jau nuo 1000BC - vietinės reikšmės valstybė, kalbamu metu jokios gresme Romai negalejo kelti ir nekele. DEl laivyno - irgi nesamone - patys romenai Vidurzemio jura vadino "Mare Nostrum" - mūsų jūra.
O turtą žinai sunku apibrėžt - vien piramidės - koks turtas.
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Pir. 10 17, 2005 2:39 pm Rašyti temą:

Tai visos Marko Antonijaus valdos galima sakyti priklause Kleopatrai (egiptui) pries kleopatra, taip egiptas buvo silpna valstybe, bet kai valde kleopatra viskas ejo i geraja puse, ekonomika kilo, net yra uzrasu, kad ji vel buvo pasiuntusi ekspedicija i Punta, aktyviai prekiavo su indojos salimis, is ten papildomai vezesi medienos, Markas Antonijus del musiu su partais labai nusilpo, o kleopatra ji reme ginklais, pati statesi daugybe laivu, kuriu dali valde pati kita markas Antonijus, o oktavianas net buvo labai isigandes, pradjo irgi statytis laivyna, bet jo laivai buvo silpnesni, nei tuos, kurios tatesi kleopatra, keopatros laivuose buvo itvirtinti tokie kaip taranai (na kaip jie vadinasi nezinau) kuriu gamyba buvo sunki, o egiptieciai ja zinojo pasitelke laimejus helenizmo epochoje ir proteviu ten kazkokia technika, o tie taraonai taip veike: reikejo uzplaukti is kokios tik nori puses ir prieso laivas paskesdavo, bet jei truko jegos, tas taranas dar veike kaip amortezatorius ir atsistumdavo jei nepavykdavo sutriuskinti prieso, o paskui galejai vel bandyti.
O del juros pavadinimo, tai gali bent kokia valstybe pasakyti "musu jura" ir del to niekas nepiks.
Kleopatra net galvojo lengvai nugalesianti Roma, o paskui dar norejo nukariauti valstybes nuo indijos iki Italijos, bet visgi klaida padare ir viskas ustojo tarp Roma Sad

_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka