SENOVĖS EGIPTAS

Tutmozis · Parašytas: Pen. 12 08, 2006 10:09 pm Rašyti temą: Amerikos dievai

Sedna

Juros dvasia Sedna (juros gyvuneniu motina) gyvena juros dugne. Ji saugo ir priziuri visus juros padarus, ypac ruonius.
Kadaise ji buvusi mirtinga mergele, taciau istekejo ne uz jaunikaicio, o uz suns.
Zmones mane, kad tai atnes nelaime, todel nuplukde ja i jura, istume is valties.
Ji isitvere krasto, taciau vyrai nukapojo jai pirstus.
Sedna nugrimzdo dugnan ir tapo pozemio karalystes valdove.
Jos pirstai virto ruoniais ir kitais juros gyvunais, tokiais akip delfinai ar vepliai.
(eskimu mitas)

(Majai)

Zaidimas sviediniu

Zaisdami ritualini maju ziadima svieduliu, didvyriai dvyniai Sbalanke ir Hunahpu keldavo dideli triuksma.
Suirze dievai pareikalavo, kad dvyniai issinesdintu i pozemio karalyste. Jie sekmingai iveike aibe sunkiu isbandymu, bet siksnosparnis zudikas nunese Hunahpu galva. Mirties dievai numete ja i ziadimo aikste, taciau Sbalanke ja is ten ismuse. Kol dievai ziopspjo i pro sali kurnanti triusi, kuri jie palaike sivediniu, Sbalanke spejo vel uzdeti galva broliui ant peciu. Mire dvyniai atgime kaip saule ir menulis.

(Actekai)
Tlalokas

Nuo derlingumo ir lietaus dievo Tlaloko priklause zems derlumas, taciau jis galejo sukelti ir baisias audras. Tlalokas valde visa buri dievu ir deiviu, kai kurie is ju susije su kukuruzu auginimu, bei pulka dievybiu, zinomu kaip 400 triusiu.
Per jo sventes kalnu virsunese budavo aukojami vaikai.

Tutmozis · Parašytas: Pen. 01 05, 2007 8:06 pm Rašyti temą:

Miktlantekutlis

Mirusiuku karalyste vadinta Miktlanu, o jos vadovas buvo mirties dievas Miktlantekutlis. Kelione i ramu ir tylu Miktlana budavo sunki. Mirusiojo vele turedavo pereiti 8 tamsias girias, aštuonias dykumas, perkopti aštuonis kalnus ir perplaukti pavojinga, sraunia upę.

Čalčutlikujė

Upių, šaltinių ir ežerų dievė galėjo sukelti viesulus ir sūkurius. Jos vardas reiškė Nefrito sijonas. Ji buvo lietaus dievo Tlaloko žmona. Čalčutlikuję dar garbino kaip vaikų globėją ir gimdymo deivę, nes moteriai prieš gimdymą nuteka vandenys.

Mirusiuju pasaulio dievas Miktlantekutlis.

( Deivės Čalčutlikujės vaizdinys)
_________________

Tutmozis · Parašytas: Kv. 01 11, 2007 7:07 pm Rašyti temą:

Mama Koča

Jūros, vandens ir lietaus deivė buvo Mama koča, svarbi inkų religijos figūra. Ji- kūrėjo Virakočos, kuris dar buvo ir vandens dievybė, sesuo ir žmona.

Igalukas

Kartą Mėnulio žmogus Igalukas netyčia permiegojo su seserimi. Supratę, ką padarė, jie taip susigėdo, kad amžinai paliko žemę. Igalukas tapo mėnuliu, o jo sesuo saulę. Pakilęs į dangų, Igalukas rūpinosi žmonija, valdė metų laikus ir potvynius bei atoslūgius.
_________________

Tutmozis · Parašytas: Št. 05 05, 2007 9:13 pm Rašyti temą:

Kecalkoatlis

Kecalkoatlis (Kukulkanas, Kokomacinas, Baltasis Teskatlipoka) („Plunksnuotoji gyvatė“) actekų mitologijoje – geras dievas, vienas iš aukščiausių actekų dievų. Nakties dangaus ir vėjų valdovas, žynių luomo, kultūros globėjas.
Jis buvo laikomas amatų, žemdirbystės ir metalų apdirbimo išradėju, atvykęs iš Rytinės žvaigždės (Veneros planeta). ispanai pakeitė actekų mitą apie šį dievą ir pavertė jį baltuoju.
Visoje Centrinėje Amerikoje Kecalkoatlis vaizduojamas bronzinės odos spalvos aukštaūgis, apsisiautęs kecalio paukščio plunksnų apsiaustu, su anties snapo formos kauke ant veido (panašia į barzdą).
Įsiveržus konkistadorams, Kecalkoatlis prarado savo reikšmę ir svarbiausią vietą actekų panteone užėmė Teskatlipoka.
Mitas teigė, kad Žemė yra dievų dvynių Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kūrinys. Kecalkoatlis kraują iš žaizdos ant savo varpos panaudojo tam, kad suteiktų žmonėms gyvybę.
Pagal legendą, jį nugirdė piktasis Teskatlipoka, todėl Kecalkoatlis nusprendė grįžti namo valtimi iš gyvatės odos. Tačiau valtis sudegė ir į Rytinę žvaigždę nuskrido tik Kecalkoatlio širdis. Kecalkoatlis actekams pažadėjo grįžti, kai iškils pavojus.

Mitas

Kecekoatlis, dievas gyvatė, valdė dievų miestą. jis buvo nepaprastai tyras, skaistus ir geraširdis. Nė vienas darbas jam neatrodė žeminantis. Jis net šalvė takelius lietaus dievams, kad šie atkeliautų ir palytų.
Kecaloatlio kalstingąjį brolį Teskatlipoką erzino jo nepaprastas gerumas. su keliais draugais jis nusprendė iškrėsti bjaurų pokštą broliui ir paversti jį malonumų siekiančiu niekšu.
- Mes jam duosime žmogaus veidą ir kūną,- piktai nusišaipė jis.
Padūmavusiame veidrodyje jie parodė Kecalkoatliui jo naują atvaizdą. vos tik šis pažvelgė į veidrodį ir pamatė savo veidą, jį pagavo visos žemiškos aistros, kurios kamuoja žmoniją.
Iš siaubo jis sušuko:
- Aš daugiau nebetinku į karalius. Negaliu toks žmonėms pasirodyti, - ir pasišaukė kojotą Ksolotlį. Šis, Kecalkoatliui artimesnis nei jo paties šešėlis, padarė jam apsiaustą iš žalių, raudonų ir baltų paukščio kecalio plunksnų. Taip pat padirbo jam turkio kaukę ir peruką su barzda iš mėlynų ir raudonų plunksnų. jis parausvino karaliaus lūpas, nutepė jo kaktą geltonais dažias ir apipaišė dantis, kad atrodytų kaip gyvatės.Taigi Kecalkoatlis persirengė plunksnuota gyvate.
Tačiau Teskatlipoka sugalvojo broliui iškrėsti naują piktadarystę. jis davė jam vyno, sakydamas, kad tai vaistai nuo jo ligos. Šis, niekada neragavęs vyno, greitai apgirto. kol karalius buvo apsvaigęs, Teskatlipoka įkalbėjo jį mylėtis su savi seserimi, gražiąja Kecalpetatle.
Atsibudęs Kecalkoatlis baisiausiai gėdijosi to, ką padarė.
- Kraupi diena, - suaimanavo jis ir nusprendė mirti.
Įsakė Kecalkoatlis tarnams iškalti akmeninę dėžę ir išgulėjo joje keturias dienas. Tuomet pakilo ir liepė sukrauti į dėžę visus jo rečiausius turtus, paskui ją užkalti.
Tada, nuėjęs prie jūros, apsisiautė Kecalkoatlis savo kecalio plunksnų apsiaustą ir užsidėjo turkio kaukę. O paskui įžengė į liepsnas ir susidegino, liko tik pelenų krūvelė ant kranto. Iš tų pelenų į dangų pakilo reti paukščiai.
Kai valdovas mirė, keturias dienas neišaušo aušra, kos dievas su savo antrininku Ksolotliu nenusileido į mirusiųjų pasaulį pasimatyti su tėvu Miktantekutliu. Tarė jis savo tėvui, mirusiųjų valdovui:
- Aš atvykau paimti brangiųjų kaulų, kuriuos tu čia turi, ir apgyvendinti žemę.
Mirusiųjų viešpats atsakė:
- Gerai.
Pasiėmė Kecalkoatlis ir Ksolotlis brangius kaulus ir grįžo atgal į gyvųjų pasaulį. Aušrai išaušus pašlakstė dievaas kaulus savo krauju ir davė jiems givybę. Kaulai virto pirmaisiais žmonėmis.
Kecalkoatlis mokė žmones daugelio svarbių dalykų. jis rado kukurūzus, kuriuos skruzdės buvo paslėpusios, ir pavogęs vieną grūdą atidavė jį savo sukurtiems žmonėms, kad šie patys galėtų užsiauginti duonos. Išmokė juos gludinti nefritą, austi margaspalvius raštus ir dėti mozaikas. Dar pamokė juos matuoti laiką ir skaityti iš žvaigždžių, padalijo metus į metų laikus.
Galiausiai atėjo metas Kecalkoatliui palikti žmones, kad jie patys savimi rūpintųsi. Išaušus tai dienai danguje pasirodė žvaigždė Kecalkoatlis, kurią mes vadiname Venera. todėl Kecalkoatlis vadinamas Aušros viešpačiu. kai kas sako, kad dievas išplaukė į rytus ant gyvačių plausto ir vieną dieną sugrįš.

Tekatlipoka vaizduojanti kaukole
_________________

an_xunamun · Parašytas: Kv. 06 07, 2007 9:39 pm Rašyti temą:

Oho, kokie keisti dievai... Confused

_________________
Matau. Plunksniniai debesys melsvoj padangėj. Jie taip greit nuskrido. Nusinešė ir mano laimę, kuri kiauriai lietumi iškrito ant žolės vakare. Ji virto rasa. Ryte po laimę braidžiojau basa. Aš net nepastebėjau, kaip ji vėl išnyko. Praplaukė pro mane...

Tutmozis · Parašytas: Kv. 06 07, 2007 10:07 pm Rašyti temą:

Cia dar ne viskas. rytoj ar poryt parasysiu apie zmoniu aukojimo paprocius, bei visus tais laikais taikytus aukojimo budus. Va tada tai bus keista...
_________________

Tutmozis · Parašytas: Št. 06 09, 2007 3:35 pm Rašyti temą:

Žmonių aukojimas

Aukojimas vidurio ir pietų Amerikoje, inkų krašte, buvo įprastas religinis ritualas. Inkai ir actekai per tam tikras apeigas aukodavo žmones šventyklose arba kalnų viršūnėse, o majai aukas kartais mesdavo į šulinį. Žyniai aukodavo žmones ir per didžiąsias šventes visus metus. inkai tą darydavo tik atsitikus rimtai nelaimei ar ypatingam įvykiui. Actekams tai buvo įprastas ritualas, ir jie griebdavosi jo dažniau. Aukos būdavo vyrai, moterys, ir vaikai, o kartais gyvuliai.
Inkai moteris rituališkai pasmaugdavo.
Majai - aukas skandindavo, o
Actekai - išplėšdavo aukai širdį.
Dauguma aukų buvo skiriama saulės, lietaus ir žemės dievams.
Žmonių aukojimas reiškė bendravimą su dievais: reikėjo juos maitintim kad nesuirtų kosminė tvarka.
Žmonės tikėjo, kad jie turi aukoti, kaip aukojosi dievai, kurdami saulę ir mėnulį.

Aukos pas actekus, buvo zudomos, medinais ar titnaginais peiliais.

Cia vaizduojama acteku aukojimas.

Paaukotas aukas(po to kai joms isplesdavo plakancias sirdis), joms nukirsdavo galvas, o kuna nusviesdavo nuo sventyklos i apacioje laukiancia minia. Susirinke zmones, pasdalindavo auka (sukapodavo kuna gabalais ir pareje namo suvalgydavo).
Sultingiausios dalys tekdavo zyniams (pvz, slaunys, kryutines mesa), jos taip tekdavo asmeniui pagavusiam auką. Maziau sultingos dalys aukstuomeniai, o kas likdavo pasiimdavo valstieciai. Actekai valgydavo žmogieną tik pagal grieštas taisykles:pvz, buvo rituališkai valgomi pirešų belaisviai, bet tik jų kojos ir rankos.
Kaukoles dedavo ant sventyklos sienu, kaip puosmena ir kad pazymetu kiek kuri sventykla yra paaukojusi dievams (paveikslėlis apačioj)
Arba kai kurias kaukole žyniai dėvėdavo patys, per iškilmes.

Pats aukojimas (actekų)

Actekai auką paguldydavo an taukojimo akmens. Keturi žyniai laikydavo ją už rankų ir kojų, o penktasis išplėšdavo širdį. Pati auka dar spėdavo pamatyti savo paties širdį iškelta dievams.

Išplėšta širdis budavo laikoma tokiuose induoe (apačioje), kurie buvo vadinasmi - Čakmolis, ji galejo vaizduoti jaguara (gulinti), atsilošusį žmogų, lankanti ties pilvu indą, ar paprasta apvalų indą, visą papuošta kaukolėmis ( jos simbolizavo garbę, šlovę ar pralaimėjima - nelygu cituacijai).

(cia vienas is tokiu indu)

Aukojimas kalnų viršūnėse

Kalnų viršūnės buvo šventos vietos. Čia buvo garbinami žemės dievai, duodantys vandens ir auginantys pasėlius, ir jiems aukojami žmonės.
Vanduo laikytas ženmdirbystės krauju. Žmonės buvo aukojami dėl daugelio priežasčių. Paprastai tai būdavo dovana dievams už prašomą malonę, pvz., gerą derlių. Manyta, kad aukojamieji - laimės kūdikiai, nes aname pasaulyje jų lauksiąs lengvas gyvenimas.

Actekai ir majai, aukojo žmones ir kitokiais budais. Pvz, auka budavo aprengiamas gražiausiais šarvias, papuošiamas plunksnomis. Tačiau viena jo ranką (ar abi rankas) prirakindavo prie kokio nors akmens ar uolos. O paskui paleisdavo pvz, meska, jaguara ar koki kita žvėrį. Žmogus nors ir turėdavo viena laisvą ranką, tačiau negfalėdavo laisvai valdyti kardo ar ieties. todėl žvėris ji nugalėdavo ir sudraskydavo. Visa tai stebėdavo šimtai smalsuoliu( tai buvo panasu i gladiatoriu rugtynias).(paveikslėlis su tokiu kariu - auka)

Odos lupimas

Odos lupimą propagavo senovės perujiečiai. Per žemdirbystės šventę odą dirdavo ir senovės meksikiečiai. Tokia oda būdavo diriama gyvam žmogui. Paskui tą odą, - žinys dėvado per apeigas.
Toks aukojimas buvo sietinas su auka saulei Intai arba dievui kūrėjui Virakočai.
_________________

an_xunamun · Parašytas: Tr. 06 13, 2007 8:50 pm Rašyti temą:

Tiesa tu sakei... Cia dar keisciau... Bet kokie ,,ziauriakai,, ane?
_________________
Matau. Plunksniniai debesys melsvoj padangėj. Jie taip greit nuskrido. Nusinešė ir mano laimę, kuri kiauriai lietumi iškrito ant žolės vakare. Ji virto rasa. Ryte po laimę braidžiojau basa. Aš net nepastebėjau, kaip ji vėl išnyko. Praplaukė pro mane...

Dionisas · Parašytas: Kv. 06 14, 2007 9:26 am Rašyti temą:

(Majai)

Majų lietaus dievas

Majų lietaus dievas buvo vadinamas Čaku. Jo garbei buvo aukojami-skandinami šuliniuose-vaikai. Kai kuriose majų srityse lietaus dievas buvo toks svarbus, kad namų fasadai būdavo nukabinėti Čako kaukėmis.

_________________

an_xunamun · Parašytas: Pen. 06 15, 2007 10:26 pm Rašyti temą:

,,Oh my god,, Exclamation

Siaubaaas

tikrai.

_________________
Matau. Plunksniniai debesys melsvoj padangėj. Jie taip greit nuskrido. Nusinešė ir mano laimę, kuri kiauriai lietumi iškrito ant žolės vakare. Ji virto rasa. Ryte po laimę braidžiojau basa. Aš net nepastebėjau, kaip ji vėl išnyko. Praplaukė pro mane...

Tutmozis · Parašytas: Št. 06 16, 2007 12:19 pm Rašyti temą:

Maju dievai

Audros deivė

Kartias sakoma, kad maų audros deivė yra viena iš deivės Isčel įsikūnijimų. Jos didžiai bijota, nes ji galėjo kartu su dangaus gyvate sukelti potvynius.
Supykusi ant žmonių, ji užleisdavo baisiais liūtis. Audros deivės žyniai bandydavo ją nuraminti dažnomis aukomis.
Basingoji deivė vaizduojama su gyvate ant galvos ir sukryžiuotais kaulas ant drabužių.

A Pučas

Nuogi kaulai ir kaukolė vietoj galvos - tai niūrus mirties dievas. A Pučas, kurio su niekuo nesumaišysi. Majų tekstuose jo simboliai irgi lengvai atpažįstami: kaukolė ir lavono galva.
Dauguma majų prisibijojo A Pučo. Buvo sakoma, kad jis lanko ligonius ir mirštančiuosius, pasirengęs pačiupti jų sielas ir nusinešti į Mitnalį, mirusiųjų karalystę vakaruose.

Vukub KAKIŠAS

Siaubingas grifas Vukub Kakišas buvo ankstesnio visatos amžiaus saulės dievas. Šis milžiniškas paukštis turėjo du sūnus: Žemės drebėjimą ir Žemės kalną.
Šiurpi pabaisa Vukub Kakišas pasauliui nešė pražutį ir nelaimes, tačiau galiausiai dvyniai didvyriai (Hunahpu ir Sbalankė) jį sunaikino.
_________________

Tutmozis · Parašytas: Antr. 03 04, 2008 11:11 pm Rašyti temą:

Inkų dievai

Huakai

Buvo sakoma, kad gamtos kūriniai (huakai): urvai, medžiai ar šaltiniai - turi savo dvasias. Šios dvasios priklausė dar senesnei religijai nei kiti inkų dievai, tačiau vis tiek buvo garbinamos kartu su Inta ir jo šeima.

Mama Kilja

Intos sesuo ir žmona buvo mėnulio deivė Mama Kilja. Tai vaisingumo deivė, santuokos įžadų liudininkė ir moterų globėja. Dėl savo skirtingų fazių Mama Kilja dar sieta su slenkančiu laiku.
Mėnulio užtemimus inkai sutikdavo labai prietaringai. Jie tikėjo, kad tuo metu Mama Kilją užpuola didžiulė gyvatė.
Per užtemimus jie keldavo kuo didesnį triukšmą, kad gyvatę nubaidytų.

_________________

Aukso pieva · Parašytas: Tr. 03 05, 2008 10:16 am Rašyti temą:

biski paskaiciua ;D siaip idomiai.Su tuo aukojimju suliniuose tai ziauriai ;D Shocked

_________________
Mikė Pūkuotukas.

Tutmozis · Parašytas: Pir. 03 17, 2008 8:59 pm Rašyti temą:

Prie progos reikes dar parasyt dar ne to buvo....siaip Amerikos religijos labai ziaurios buvo....gal net kanibalines palyginti su musiskemis....gal ir gerai kad Kortresas ir Pisaras jas sunaikino, neziniai iki ko cia butu dejeja. Very Happy

_________________

caesar · Parašytas: Antr. 03 18, 2008 3:53 pm Rašyti temą: