 |
SENOVĖS EGIPTAS
www.egiptas.org forumas
|
| Rodyti ankstesnį pranešimą :: Rodyti kitą pranešimą |
| Autorius |
Pranešimas |
caesar
Faraonas
Prisijungė: 2005 04 21
Pranešimai: 3683
Miestas: City of Delusion
|
 Parašytas: Tr. 08 24, 2005 9:42 am Rašyti temą: |
 |
|
Nzn. labai jau abejotini pavyzdziai... apie tuos Egipto nelabai zinau, tai nesigincysiu, na bet, su romenais - tai stop. Germanai tarkim daugiau įtakos darė Romai (įdomu kokios), negu Roma Germanijai? Vėl SSRS ir Olandija, tai įtaka tokia, kad ir rusai plaukioja, tai Fidžio salos irgi prie jūros, tai ką įtaką daro?
sakai jei nebūtų Rusijos, būtų kitaip karas baigęsis... aišku, daug jie paklojo gyvybių (netgi per daug), JAV aišku nebūtų viena nieko padarius, bet... turėk omenyje, kad kai vokiečiai paėmė Reino zoną, už Reino stovėjo prancūzų Gameleno divizijos, kurios tuomet galėjo lengvai sudoroti vokiečius, kodėl nepuolė - ogi todėl, kad stiprią Vokietiją laikė skydu nuo SSRS, tad jei jos nebūtų, gal ir karo nebūtų buvę 
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Miu
Svečias
|
| Parašytas: Tr. 08 24, 2005 10:58 am Rašyti temą: |
|
|
| Budda rašo: | | Mano manymu papirusai iki siol randasi lordo dvare,kazkur pasliepti.Ir jeigu dabar pultu ieskoti,as isitikinusi 70%,kad surastu... |
Ir man tokia mintis buvo kilusi, be to knygos autoriaus prielaida, kad, žinant Karterio charakterį, galėjo jis ir nuorašą pasidaryti, verta dėmesio. Kita vertus, jei pateko į tokias rankas, berods Rotšildų, tai deja deja... Išvyst pasaulis šansų neturi. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Miu
Svečias
|
| Parašytas: Tr. 08 24, 2005 11:33 am Rašyti temą: |
|
|
| Erlis rašo: |
- Tutanchamonas negalejo niekaip buti Jezum Kristumi, nes jis pakeite savo pirmaji varda duota tevu (Echnatono ir Nefertites - Tutanchatonas - dievo Atono garbei i Tutanchamonas - dievo Amono garbei). Tai ivyko mazdaug 1500 metu iki tariamo JK atsiradimo.
|
Kadangi šiuo klausimu istorijoje daug prielaidų, dvi iš jų galėtų paaiškinti ir skirtumą metuose. Mumijų palaikų supainiojimas (knygoje aprašyta ta painiava), siunčiant tyrimams, iš vienos pusės galėjo žymiai pastumti Atono, Tutanchamono ir kt. valdymo metus. Biblija iki šiol neatlaiko kritikos dėl JK gimimo laiko . Kaip buvo žymimi faraonų valdymo metai irgi žinom.
Palyginkim JK idėją ( tik) ir Egipto monoteistinės religijos pradininkų idėją (tik) - tapatu. Kodėl beveik nėra archeologinių įrodymų Biblijos (ypač NT)įvykiams, tačiau randam sunaikintus Tutanchamono ir jo pirmtako pėdsakus, bet jų užtenka tik prielaidoms ( arba išvadoms su prielaidomis)? Ar tai nesusiję? Kodėl žydai liko prie senojo testamento, kodėl atmesta naujasis, ar nesusimaišo čia dvi nesutaikomos tautos , ko reakcingas ankstesnis tikėjimas nepriima naujų idėjų, o jas perima kitos tautos? Klausimų daug, atsakymų irgi...
Be to, mano nuomone, autorius irgi būtų parašęs daug atviriau, tačiau pasaulio požiūris į toleranciją tautoms ( ne visoms vienodai) padarė įtaką - man irgi kartais sunku rasti pakankamai žodžių neužaštrinant to. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Miu
Svečias
|
| Parašytas: Tr. 08 24, 2005 11:37 am Rašyti temą: |
|
|
| Rusne rašo: | | mano manymu tokias samokslo teorijas yra itin sunku paneigti ar patvirtinti, nes dazniausiai jos grindziamos tik spejimais ir kitokiais mistiniais reiskiniais, o ne grynais faktais, bet manyciau, kad dazniausiai jos vis tik buna isgalvotos del reklamos ar kitokiu tikslu. |
Jokiu būdu nemanau, kad Farelo knyga 100% tiesa, bet susimąstyti verčia. Nenorėčiau vertinti kaip paprasčiausios sąmokslo teorijos, nes knyga paremta tik knygomis, laikraščių ištraukomis, diskusijomis su egiptologais, datų lyginimais ir pan. Dokumentų čia daug. Taigi idėjų pamastymams, ko nežinom ir kas nuslėpta yra. |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Tr. 08 24, 2005 7:36 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | Nzn. labai jau abejotini pavyzdziai... apie tuos Egipto nelabai zinau, tai nesigincysiu, na bet, su romenais - tai stop. Germanai tarkim daugiau įtakos darė Romai (įdomu kokios), negu Roma Germanijai? |
Kadangi geerai ismanai senoves Romos istorija - gali pasakyti - kiek romenai patys sukure ir kiek pereme is kitu tautu, ypac is nukariautu. Germanai - tik viena is dalinai nukariautu tautu, o kiek ju buvo?... Nenuostabu, kad visoje tu tautu itaku misraineje nesijaucia germanu itakos Romai.
| caesar rašo: | | Vėl SSRS ir Olandija, tai įtaka tokia, kad ir rusai plaukioja, tai Fidžio salos irgi prie jūros, tai ką įtaką daro? |
Paziurekim i Rusijos laivyna visais laikais. Juodosios juros laivynas visada uzdarytas turku ir niekuo niekada nepasizymejo. Siaures laivynas - niekam nereikalingas isskyrus pacius rusus (dideli sunkumai su ledais) Tolimuju rytu laivyna (Ramiojo vandenyno laivyna) Rusai pusetina sukure tik gerokai o karo, nes po Variago (Cusimos musio), kuris beje vare is Baltijos juros i ten, tolimuose rytuose skyle. Lieka vienintelis dar Petro I sukurptas laivynas veikiantis Europoje - jei ji uzdaro Olandai, Danai, Norvegai - sakes iki Fidzio nedaplauksi. Kaip daryti itaka pietu ir vakaru Europai, jei visi galai uzkimsti? Is tolimuju rytu? Ten japonai su JAV turi stiprius laivynus. Rusija turi didziausia pasaulyje kranto linija, bet plaukioti gali nevisur, todel butina daryti itaka toms salims, kurios "reguliuoja eisma" juroje. Danija, Svedija, Olandija, Norvegija del praejimo i Atlanta; Portugalija, Ispanija, Gibraltaras, Turkija - praejimas i Vidurzemio jura; Egiptas - Sueco kanalas (arba plauk aplink Afrika jei kuro uzteks  ); Panama - nu turbut aisku; Koreja, Japonija, Kinija, Malaizija, Filipinai, Australija - prekybiniai keliai po visa Pacifika. Toms salims savo itaka daro ne tik rusai.
| caesar rašo: | | sakai jei nebūtų Rusijos, būtų kitaip karas baigęsis... aišku, daug jie paklojo gyvybių (netgi per daug), JAV aišku nebūtų viena nieko padarius, bet... turėk omenyje, kad kai vokiečiai paėmė Reino zoną, už Reino stovėjo prancūzų Gameleno divizijos, kurios tuomet galėjo lengvai sudoroti vokiečius, kodėl nepuolė - ogi todėl, kad stiprią Vokietiją laikė skydu nuo SSRS, tad jei jos nebūtų, gal ir karo nebūtų buvę |
Aha - prancuzai labai gyresi, kad turi nepramusama "Mazeno linija" (teisybe - jos niekas nepramuse ir dabar tebestovi), bet tiek Gameleno divizijos, tiek Mazeno linija buvo nusi... vokieciams ir jei Paryziuje sampano pagere Ne veltui de Golis kaip atsvara JAV pasirinko veliau rusus. Beje - detale: Pralaimeje revoliucijos karuose baltagvardieciai atsidure sajungininku (irgi pralaimejusiu) globoje inese toki zinoma kulturini elementa - "Bistro", nieko panasaus negalejo padaryti jokie uzkariautojai.
_________________
Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Tr. 08 24, 2005 8:09 pm Rašyti temą: |
|
|
| Miu rašo: | ...Kadangi šiuo klausimu istorijoje daug prielaidų, dvi iš jų galėtų paaiškinti ir skirtumą metuose. Mumijų palaikų supainiojimas (knygoje aprašyta ta painiava), siunčiant tyrimams, iš vienos pusės galėjo žymiai pastumti Atono, Tutanchamono ir kt. valdymo metus. Biblija iki šiol neatlaiko kritikos dėl JK gimimo laiko . Kaip buvo žymimi faraonų valdymo metai irgi žinom.
Palyginkim JK idėją ( tik) ir Egipto monoteistinės religijos pradininkų idėją (tik) - tapatu. Kodėl beveik nėra archeologinių įrodymų Biblijos (ypač NT)įvykiams, tačiau randam sunaikintus Tutanchamono ir jo pirmtako pėdsakus, bet jų užtenka tik prielaidoms ( arba išvadoms su prielaidomis)? Ar tai nesusiję? Kodėl žydai liko prie senojo testamento, kodėl atmesta naujasis, ar nesusimaišo čia dvi nesutaikomos tautos , ko reakcingas ankstesnis tikėjimas nepriima naujų idėjų, o jas perima kitos tautos? Klausimų daug, atsakymų irgi... |
Skaiciau as apie tuos metu skaiciavimus ir galiu pasakyti - tipiskas melagio issisukinejimas! "Melagis" - zydai. Jie elgiasi kaip cecenai neseniai, kai dege Ostankinas, nuskendo "Kurskas"... cecenai sauke, kad tai ju darbas, nors visi surato, kad tai tikrai negalejo buti cecenu diversijos. Su metu ir irasu problema ST ir NT susiduria ne pirma karta ir nuolat pralaimi. Stai: Manoma, kad Moze zydus isvede kazkur tarp XV-XIII a.pr.m.e.. Zinoma, kad zydu rastas (hebru) atsiranda is aramejisko rasto prototipo apie X a.pr.m.e. Taciau ST ir NT saltu feisu kalba, kad Moze nuo kalo atnese plokstes su irasais!!!!! hebraju kalba ir rasmenimis!!! Berasciams vergams, kurie dar sukur tik rasta po daugiau nei 200m jau atnesa isakymus!!!!
Kodel zydai liko prie ST? Del tos pacios priezasties - viska voge is kitu tautu, tai kaip dabar atsisakysi pavogto?! Tarkim Mozes vandens perskyrimas ir faraono, viso Egipto pazeminimas... Visa tai turejo nuskambeti per visa pasauli, nes tokie ivykiai abu paprastai neimanomi, bet net patys zydai apie tai i St itraukia tik po Babilono vergijos. Iki tol - buvo kazkoks veikejas kuris isgelbejo zydus, bet tik tiek. Stebuklai atsiranda grizus is Babilono, nes Babilono apylinkese kaip tik tuo metu buvo pasiekes auksciausia pakilimo taska Zoroastrizmas. Zaratustra (Zoroastaras) Ahuramazdo (Ormuzdo) didysis pranasas, kaip tik tokius stebuklus "a la Mozes" demonstravo savo mokytiniams Ormuzdo sasiauryje. Stai is kur painiava ST del "Raudonosios juros" ir "Nendriu juros"! Ormuzdo sasiauris tikroje juroje, o "Nendriu jura" - pelke pakeliui i Sinajaus pusiasali.
Apie Tutanchamona kaip JK negali buti jokios kalbos - visikai skirtinga padetis, laikmetis su tuo susijusios tradicijos ir gyvenimo budas... Cia - visikas nesamone lyginti siuos dalykus ir bandyti pritempti dvi skirtingas datas.
| Miu rašo: | | Be to, mano nuomone, autorius irgi būtų parašęs daug atviriau, tačiau pasaulio požiūris į toleranciją tautoms ( ne visoms vienodai) padarė įtaką - man irgi kartais sunku rasti pakankamai žodžių neužaštrinant to. |
Tikrai - neimanoma neuzastrinti poziuri i atskiras tautas ypac jei jos pacios to siekia - isskirtinumo. Zydai apsikelbe isrinktaja - isskirtine tauta. As sutinku, kad - isskirtine, bet tik tuo poziuriu, kad nera daugiau tokiu niekingu padaru kaip zydai su savo savimone ir nieksiskais poelgiais kitu tautu atzvilgiu ir ypac tu, kurios zydams daug kuo padedavo. Tas pats Egiptas - nekenciamiausia zydu valstybe. Taigi nuo XXa.pr.m.e. jei ne dar anksciau Egiptas leido apsigyventi giminaiciams ir prieme kaip savus, o kas pasidare per hiksu antpuoli?! Paskui zydai stebisi - "Kodel tas faraonas staiga pasidare toks negeras ir paverte isdavikus (isrinktaja tauta) vergais?"!
_________________
Aš ūsuotas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Miu
Svečias
|
| Parašytas: Kv. 08 25, 2005 8:29 am Rašyti temą: |
|
|
| Erli, o Tu knygą skaitei? |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Kv. 08 25, 2005 10:31 am Rašyti temą: |
|
|
| Miu rašo: | | Erli, o Tu knygą skaitei? |
Istraukas.  Ypac daznai cituojamos versijos is tos knygos (manau tos versijos tik pateko i ta knyga, o sugalvotos anksciau) apie laikotarpio skaiciavimo suklydimus, neva tai uzrasant buvo specialiai suklysta, neva kitoks skaiciavimo metodas...
O del zydu ir monoteizmo - ir be knygos zinoma, kad archeologiniu liudijimu visiems zydu paistalams nera ir nebus; zydai ne is kur kitur kaip tik Echnatono dievo Atono pavyzdziu perdare savo viena is dievuku ir t.t.
Del Echnatono ir Tutanchamono neva panasumo i JK versija - gryna autoriaus fantazija. Nei venas nei kitas niekada nenorejo ir nebuvo auka kaip JK. Beje, reiketu lyginti ne JK ir Egipto monoteistine ideja, o judaizma su Egipto monoteistinem idejom. JK tik judaizmo atplaisa.
_________________
Aš ūsuotas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
caesar
Faraonas
Prisijungė: 2005 04 21
Pranešimai: 3683
Miestas: City of Delusion
|
| Parašytas: Pen. 08 26, 2005 11:23 am Rašyti temą: |
|
|
| Erlis rašo: | | Kadangi geerai ismanai senoves Romos istorija - gali pasakyti - kiek romenai patys sukure ir kiek pereme is kitu tautu, ypac is nukariautu. Germanai - tik viena is dalinai nukariautu tautu, o kiek ju buvo?... Nenuostabu, kad visoje tu tautu itaku misraineje nesijaucia germanu itakos Romai. |
Na toje misraineje matau tik graikų ir pačių romėnų ingredientus, kitų tautų - minimalūs. Net ir patys romėnai graikus laikė aukštesne, arba bent jau nežemesne kultūra, ko nepasakysi vokiečių - lietuvių atveju.
| Erlis rašo: | | Paziurekim i Rusijos laivyna visais laikais..... Toms salims savo itaka daro ne tik rusai. |
Tai įtaka tame, kad kažkokia ekonominė nauda (nors Malaizijai ar Filipinams ta nauda minimali), o aš kalbant apie įtaką labiau omenyje turiu kultūrą.
Be to, ilgiausią kranto liniją turi Kanada.
| Erlis rašo: | | Aha - prancuzai labai gyresi, kad turi nepramusama "Mazeno linija" (teisybe - jos niekas nepramuse ir dabar tebestovi), bet tiek Gameleno divizijos, tiek Mazeno linija buvo nusi... vokieciams ir jei Paryziuje sampano pagere |
Kalbam ne apie 1940, bet apie 1936; kai prancūzų vadovybė neleido pulti Vermachto, pagalvok - kodėl?
| Erlis rašo: | | Ne veltui de Golis kaip atsvara JAV pasirinko veliau rusus. |
Apie de Golį - arba gerai, arba nieko. Rusų jis už atsvarą nesirinko, jis kaip atsvarą JAV padarė pačią Prancūziją. Kodėl palaikė santykius su SSRS - todėl, kad per tą laiką kol kūrėsi branduolinius ginklus, ruseliai nesugalvotų kokios nesąmonės, o JAV sutvertų ginklų (kaip Britanijai) jam nereikėjo, ką ir dabar matom - Britanija - amerikonų kišeninis pudelis. O kai susikūrė bombas, visi galėjo papūst į uodegą.
| Erlis rašo: | | Beje - detale: Pralaimeje revoliucijos karuose baltagvardieciai atsidure sajungininku (irgi pralaimejusiu) globoje inese toki zinoma kulturini elementa - "Bistro", nieko panasaus negalejo padaryti jokie uzkariautojai. |
Jie tik suteikė pavadinimą, ten šaukdami bystro - greitai, bet tas kultūrinis elementas - pačių prancūzų. Jeigu rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji nuo to mažiau kvepės?
Na, o aš visai neskaičiau tos knygos
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Pir. 08 29, 2005 9:15 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Kadangi geerai ismanai senoves Romos istorija - gali pasakyti - kiek romenai patys sukure ir kiek pereme is kitu tautu, ypac is nukariautu. Germanai - tik viena is dalinai nukariautu tautu, o kiek ju buvo?... Nenuostabu, kad visoje tu tautu itaku misraineje nesijaucia germanu itakos Romai. |
Na toje misraineje matau tik graikų ir pačių romėnų ingredientus, kitų tautų - minimalūs. Net ir patys romėnai graikus laikė aukštesne, arba bent jau nežemesne kultūra, ko nepasakysi vokiečių - lietuvių atveju. |
Blogai matai - romenai gan pasaipus buvo graiku atzvilgiu, net "gerekos" yra pasaipus graiku pavadinimas, kuri mes peremem is romenu. Romenai niekada nebutu sukure savo galingiausios armijos ir imperijos jei butu nepereme is kitu tautu nors po menka dalele. Germanai yra didele genciu grupe, nepalyginamai didesne uz baltus, o lietuviu itaka Romai - niekingai maza, nes kiekingai reti kontaktai su Roma buvo.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Paziurekim i Rusijos laivyna visais laikais..... Toms salims savo itaka daro ne tik rusai. |
Tai įtaka tame, kad kažkokia ekonominė nauda (nors Malaizijai ar Filipinams ta nauda minimali), o aš kalbant apie įtaką labiau omenyje turiu kultūrą. |
Karine, ekonomine, kulturine itakos yra neatsiejamos. Jos skirtingos, bet visada yra kartu.
| caesar rašo: | | Be to, ilgiausią kranto liniją turi Kanada. |
Nu gal - dabar, nes atsimete nuo CCCP nemazi gabalai prie juru.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Aha - prancuzai labai gyresi, kad turi nepramusama "Mazeno linija" (teisybe - jos niekas nepramuse ir dabar tebestovi), bet tiek Gameleno divizijos, tiek Mazeno linija buvo nusi... vokieciams ir jei Paryziuje sampano pagere |
Kalbam ne apie 1940, bet apie 1936; kai prancūzų vadovybė neleido pulti Vermachto, pagalvok - kodėl? |
Nenorejo veltis i kara, net Vokieciams uzpuolus Lenkija nei Anglai nei Prancuzai neskubejo kariauti, nors paskelbe kara. Antantei sunkiai pavyko iveikti vokiecius ir prancuzai nebuvo tikri, kad prasidejus dar vienam karui tikrai laimes.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Ne veltui de Golis kaip atsvara JAV pasirinko veliau rusus. |
Apie de Golį - arba gerai, arba nieko. Rusų jis už atsvarą nesirinko, jis kaip atsvarą JAV padarė pačią Prancūziją. |
Fig ta Prancuzija buvo verta iskart po karo - laivyno nera, kariuomene padrika, vidiniai konfliktai su Le Peno vyriausybes likuciais ir kt. - reikejo pakelti sali, o be atsvaros to padaryti neimanoma. De Golis tai suprato ir noredamas isvengti amerikieciu diktato pradejo glaudziai bendradarbiauti su rusais, nes tik jie buvo atsvara amerikonams. Visos kitos salys buvo nualintos tiek, kad itaka ju smarkiai sumazejo.
| caesar rašo: | | Kodėl palaikė santykius su SSRS - todėl, kad per tą laiką kol kūrėsi branduolinius ginklus, ruseliai nesugalvotų kokios nesąmonės, o JAV sutvertų ginklų (kaip Britanijai) jam nereikėjo, ką ir dabar matom - Britanija - amerikonų kišeninis pudelis. O kai susikūrė bombas, visi galėjo papūst į uodegą. |
Papute daugiausiai buve sajungininkai, kurie daugiausiai prisidejo isvaduojant Prancuzija. Su CCCP De Golis ne del rusu sutramdymo biciuliavosi. Jis vadovavosi taktika - kur du pesasi, trecias laimi ir buvo teisus. Kol vyko susipriesinimas JAV-CCCP, Prancuzija seselyje sukure savo ginklus ir atkure pramone melziant abi priesingas puses.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Beje - detale: Pralaimeje revoliucijos karuose baltagvardieciai atsidure sajungininku (irgi pralaimejusiu) globoje inese toki zinoma kulturini elementa - "Bistro", nieko panasaus negalejo padaryti jokie uzkariautojai. |
Jie tik suteikė pavadinimą, ten šaukdami bystro - greitai, bet tas kultūrinis elementas - pačių prancūzų. Jeigu rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji nuo to mažiau kvepės? |
Nea - greitai prisprogti nera prancuzu dvasioje. Bistro - gryn rusiskai. Civilizuota pavidala suteike taip - prancuzai.
_________________
Aš ūsuotas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
caesar
Faraonas
Prisijungė: 2005 04 21
Pranešimai: 3683
Miestas: City of Delusion
|
| Parašytas: Antr. 08 30, 2005 8:14 pm Rašyti temą: |
|
|
| Erlis rašo: | | Romenai niekada nebutu sukure savo galingiausios armijos ir imperijos jei butu nepereme is kitu tautu nors po menka dalele. |
Kodėl gi ne? Kad prieti prie tos kitos tautos, jau reikia turėti armiją.
| Erlis rašo: | | Nenorejo veltis i kara, net Vokieciams uzpuolus Lenkija nei Anglai nei Prancuzai neskubejo kariauti, nors paskelbe kara. Antantei sunkiai pavyko iveikti vokiecius ir prancuzai nebuvo tikri, kad prasidejus dar vienam karui tikrai laimes. |
Čia sovietų propaganda pripūtė tokias nesąmones (bijoti veltis į karą - net juokas ima). Esmė, tame, kad prancūzai labiau bijojo komunizmo, nei fašizmo, ir Vokietija su durneliu Adolfu priešakyje galėjo būti geras skydas nuo laukinių rusų - jie būtų išsipjovę, o prancūzai nuo to įsivyraavę Europoj
| Erlis rašo: | | Fig ta Prancuzija buvo verta iskart po karo - laivyno nera, kariuomene padrika, vidiniai konfliktai su Le Peno vyriausybes likuciais ir kt. - reikejo pakelti sali, o be atsvaros to padaryti neimanoma. De Golis tai suprato ir noredamas isvengti amerikieciu diktato pradejo glaudziai bendradarbiauti su rusais, nes tik jie buvo atsvara amerikonams. Visos kitos salys buvo nualintos tiek, kad itaka ju smarkiai sumazejo. |
Gal turi omenyje Peteną, ne Le Peną - jis dabartinis ultradešinysis radikalas.
Prancūzija laikėsi per vidurį, vis tik karo atveju, manau, prancūzai būtų su jav. Ekonomiką reikėjo atkurt - grynai gen. de Golio nuopelnas, branduolinius ginklus sukūrė prancūzų mokslininkai. Trečiąją poziciją, sutinku jis kūrė - bet ar nuo to negeriau, ir dabar Prancūzija - viena nedaugelio valstybių galinčių žaboti jav (nes jie jau perdaug įsivažiavo).
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Tr. 08 31, 2005 10:45 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Romenai niekada nebutu sukure savo galingiausios armijos ir imperijos jei butu nepereme is kitu tautu nors po menka dalele. |
Kodėl gi ne? Kad prieti prie tos kitos tautos, jau reikia turėti armiją. |
Taip, bet romenai ja ilgai kure - mokesi ir is graiku, ir makedonu, eiptieciu, finikieciu ir t.t. Romos armija surinko viska, ka kiti turejo atskirai.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Nenorejo veltis i kara, net Vokieciams uzpuolus Lenkija nei Anglai nei Prancuzai neskubejo kariauti, nors paskelbe kara. Antantei sunkiai pavyko iveikti vokiecius ir prancuzai nebuvo tikri, kad prasidejus dar vienam karui tikrai laimes. |
Čia sovietų propaganda pripūtė tokias nesąmones (bijoti veltis į karą - net juokas ima). Esmė, tame, kad prancūzai labiau bijojo komunizmo, nei fašizmo, ir Vokietija su durneliu Adolfu priešakyje galėjo būti geras skydas nuo laukinių rusų - jie būtų išsipjovę, o prancūzai nuo to įsivyraavę Europoj |
Todel su durneliu Adolfu sudare Miunchene veliau sutarti (net ne prancuzai, o anglai) ir to "durnelio" buvo isdurti. Tai jei Adolis buvo durnelis "durnelis" ir isdure anglus su prancuziais ir kt., tai kas tie kiti?
| caesar rašo: | | Prancūzija laikėsi per vidurį, vis tik karo atveju, manau, prancūzai būtų su jav. Ekonomiką reikėjo atkurt - grynai gen. de Golio nuopelnas, branduolinius ginklus sukūrė prancūzų mokslininkai. Trečiąją poziciją, sutinku jis kūrė - bet ar nuo to negeriau, ir dabar Prancūzija - viena nedaugelio valstybių galinčių žaboti jav (nes jie jau perdaug įsivažiavo). |
Realiai nemanau, kad prancuzi galetu pazaboti JAV. Sajungoje su vokieciais - taip, ka jie dabar ir stengiasi padaryti.
_________________
Aš ūsuotas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
caesar
Faraonas
Prisijungė: 2005 04 21
Pranešimai: 3683
Miestas: City of Delusion
|
| Parašytas: Kv. 09 01, 2005 6:44 pm Rašyti temą: |
|
|
Perėmė kai ką, tai žinoma, bet kai valstybė tik kūrėsi kovėsi kaip mokėjo. Iš graikų, finik., egipt. perėmė prieš juos nukariaujant,
Dėl WW2 bijau ką nors ir sakyt, nes gali gautis begalinė diskusija...
Viena Prancūzija - žinoma - yra per maža. Bet kuo žymi Prancūzija - gebėjimu vadovauti ir diplomatija. Vokietija linkusi laikytis prie Prancūzijos (tai jai jau duoda rezultatų - gaus vieta Saugumo Teryboje ), iš esmės turėtų palaikyti Ispanija, Italija, žinoma Belgija, dar gal Olandija, Kanada ir Graikija. Rusija - neaiški, bet arčiau prancūzų, kinai - taip pat. Jei diplomatija gerai eisis tai prancūzai atsveria drąsiai, nes prie amerikonų tik Anglija, Australija, Japonija (sekančios invazijos japonai gali jau ir neremt), nu dar Izraelis ir Lenkija (dėl jos irgi neaišku)
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
|
Erlis
Karvedys
Prisijungė: 2005 06 01
Pranešimai: 330
Miestas: Kaunas
|
| Parašytas: Pen. 09 02, 2005 10:12 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | Perėmė kai ką, tai žinoma, bet kai valstybė tik kūrėsi kovėsi kaip mokėjo. Iš graikų, finik., egipt. perėmė prieš juos nukariaujant, |
Nu taip ir sakau - pries nukariaujant, nes pirma reikia ismokti, o po to nukariauti gali. Nemokedamas nenukariausi O siaip - Roma iskilo ne del savo galybes (kalbu apie pacia pradzia Romos kilimo), o - del kitu nuosmukio. Sventa vieta laisva ilgai nebuna - romenai tuo pasinaudojo.
| caesar rašo: | | Dėl WW2 bijau ką nors ir sakyt, nes gali gautis begalinė diskusija... |
Cia apie betkuri kara taip. Karas - diplomatiniu sugebejimu pabaiga. Karaiuji - nesugebejai susitarti.
| caesar rašo: | | Viena Prancūzija - žinoma - yra per maža. Bet kuo žymi Prancūzija - gebėjimu vadovauti ir diplomatija. Vokietija linkusi laikytis prie Prancūzijos (tai jai jau duoda rezultatų - gaus vieta Saugumo Teryboje ), iš esmės turėtų palaikyti Ispanija, Italija, žinoma Belgija, dar gal Olandija, Kanada ir Graikija. Rusija - neaiški, bet arčiau prancūzų, kinai - taip pat. Jei diplomatija gerai eisis tai prancūzai atsveria drąsiai, nes prie amerikonų tik Anglija, Australija, Japonija (sekančios invazijos japonai gali jau ir neremt), nu dar Izraelis ir Lenkija (dėl jos irgi neaišku) |
Jeigu viskas eisis gerai - visi man sunes pinigus (nemaziau nei po 1000 euru), tai as rytoj busiu milijonierius, bet jeigu nesiseks (niekas nenes), tai nebusiu 
_________________
Aš ūsuotas |
|
| Atgal į viršų |
|
|
caesar
Faraonas
Prisijungė: 2005 04 21
Pranešimai: 3683
Miestas: City of Delusion
|
| Parašytas: Pir. 09 05, 2005 4:23 pm Rašyti temą: |
|
|
1.Nepasakyciau, kad labai buvo lengva nugaleti Kartagina ar Partija...
2. Parama - labai svarbu, ir be to matom, kad jau daug kam dakniso Amerikos politika, ir apetitas. Na, o iš jos galybes, tik snipstas teliko - labai gerai viska uraganas parode - tiesiog graudu ziuret i Buso fizionomija
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
|
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
DUK
Ieškoti
Narių sąrašas
Vartotojų grupės
Registruotis
Aprašymas
Tikrinti asmeninius pranešimus
Prisijungti
