SENOVĖS EGIPTAS

Tutmozis · Parašytas: Sk. 06 17, 2007 4:06 pm Rašyti temą: Akmens architektura

Nors daugelyje pasaulo regionų statybai nuo senų laikų buvo naudojami neapdoroti akmenys, terminas ,,akmens architektūra" paprastai taikomas pastatams ar statiniams iš apdoroto akmens. Akmens architektūros tradicijos susiformavo tik ten, kur vietoje randama geros kokybės akmens, nors kartais akmens luitai būdavo gabenami iš toli. Egiptiečiai, įgyvendadindami statybos projektus, šimtus kilometrų - daugiausia laivais - gabendavo 1000 tonų sveriančius akmenis; Romos imperijoje imperinis porfyras būdavo gabenamas iš Egipto į Romą. Stounhendžui statyti naudoti mėlynojo akmens monolitai beveik neabejotinai buvo iškirsti pietvakarių Velse, už kokių 240km, ir net didesnieji sarsenai buvo gabenami 30km.

Pirmieji akmens gigantai

Įspūdingiausi senieji akmens architektūros pavyzdžiai randami Artimuosiuose rytuose ir Europoje. Akmeninės Jericho miesto sienos pastatytos iš akmenų net 8000m.pr.Kr. Didysis sudužęs menhyras Bretanėje (Prancūzijoje) - akmens monolitas, kuris, kai buvo sveikas, svėrė apie 280t. Manoma, jog jis buvo apdirbtas, gabentas 12km ir pastatytas apie 4500m.pr.Kr. Akmuo buvo naudojamas daugelio rūšių namams: ypatingas megalitinis Niugreindžo kapas priskiriamas maždaug 3100m.pr.Kr., monumentalios akmeninės šventyklos Maltoje ir Goce - 3600-2500m.pr.Kr; Skara Brė namai Orknio salose (3100 - 2500pr.Kr) taip pat buvo pastatyti iš akmens.

Egipto piramidės ir šventyklos

Akmens architektūra prasidėjo Egipte. Nors kitur randama ankstesnių akmeninės statybos pavyzdžių, egiptiečių monumentai ir statybos tradicijos tęstinumas neturi sau lygių. Džoserio komplekso laiptuotoji piramidė Sakaroje seniai laikoma pirmuoju tikrai monumentalios akmens architektųros pavyzdžiu, nors žinoma, kad šalia stovintis paslaptingas, tačiau monumentalus akmens aptvaras, vadinamas Gisr el Mudyru, yra kiek senesnis.

Architektūrinio akmens apdirbimo Egipte ištakos, nors ir kuklios, Nabta Pjajoje, kur aptiktas nedidelis akmenų ratas ir akmens raižinių, galbūt priskirtinų 5000pr.Kr., siekia priešistorinį laikotarpį.
Tuo metu, kai buvo pastatyta Džoserio piramidė, Egipto meistrai aju buvo laibai įgudę gaminti akmeninius daiktus, dažnai juos ištašydavo iš labai kietos akmens. Apdirbto akmens elementų randama ir ankstyviausių Egipto karalių kapuose Abide (apie 3000pr.Kr.).

Laiptuotosios piramidės komplekse yra daug ženklų, rodančių meistrų pastangas įsisavinti naujas medžiagas. Kalkakamenio luitai gana maži, tačiau pirmą kartą apdoroti tiksliai stačiakampe forma ir glaudžiai suleisti, su minimaliomis jungtimis. Pastabų ir architektūrinių elementų konstrukcija nusižiūrėta iš statinių, pastatytų iš kitų medžiaugų, - dumblaplyčių sienų su nišomis ir stulpų su dembliais, - visos detalės rūpestingai perkeltos į akmenį. Architektas nebuvo tikras dėl konstrukcinių akmens savybių: kolonos dar paremtos nedidelėmis kontraforsinėmis sienomis, daugelis pastatų turi masyvias skaldos šerdis, o vidaus patalpos dažnai eiti ne ką didesnės nei siauri koridoriai.
Per tolesnes kelias kartas akmens architektūra Egipte sparčiai tobulėjo. Kitų piramidžių statyboje pvz, Gizoje (apie 2500pr.Kr), naudoti daug stambesni kalkakmenio luitai, suteikiantys statiniui daugiau tvirtumo ir leidžiantys statyti aukštesnes piramides. Luitams nuvilkti į vietą naudotos rampos, nors daugelis statybos būdų dar menkai suprantami.

Su šiomis piramidėmis sujungtos šventyklos taip pat buvo įspūdingi akmens apdirbimo pavyzdžiai. dideli rausvojo granito monolitai buvo iškirsti Asuane, atgabenti į Gizą, nušlifuoti ir pastatyti į vietą, o naujesnėse piramidžių šventyklose monolitinės rausvojo granito kolonos buvo papuoštos augalinių motyvų kapiteliais. Kaip kontrastas baltam kalkakmeniui bei rausvam granitui naudotas ir juodas bazaltas: tos spalvos bvo parenkamos dėl simbolinių ir dekoratyvinių ypatybių.

Iš tikrųjų tik vėlesnių laikotarpių šventyklose (maždaug nuo 1500pr.Kr) buvo statomos ir sudėtingesnės dengtos patalpos. Turbūt geriausiai žinoma yra Sečio I hipostilinė salė ir Ramzio II šventykla Karnake su masyviomis kolonomis ir pakelta centrine nva, apšviečiama pro viršutinius sienos langus. Taip pat išlikę iš uolos iškaltų šventyklų, pavyzdžiui, Ramzio II šventykla Abu Simbelyje (apie 1280pr.Kr).

Kadangi didžioji Nilo slėnio dalis ribojasi su dykumos plynaukšte, tinkamo statybai akmens atodangos paprastai būdavo tik per kelis kilometrus nuo statybos vietos. Egiptiečius domino dar dvi akmens savybės: pirma, jis gali be galo ilgai išsilaikyti garantuodamas matomą (savininko) buvimą žemėje, antra, jame buvo galima išraižyti smulkias detales bei sudėtingus reljefus (jeigu tik akmuo geros kokybės). Akmens luitus mūrinyje laikė jų svorio jėga, nes tik vėliau buvo atrasta patikimai sutvirtinantys skiediniai.
Buvo naudojami tik paprasti įrankiai: manoma, jog maždaug ii 1500pr.Kr kalkakmenis ir kiti minkštesni akmenys buvo iškertami akmeniniais kirtikliais; akmens plytos buvo apdailinamos vario ir bronzos kalteliais, o glaudžiai priglundančios jungtys apdirbamos vario ir bronzos pjūklais. Akmens įrankiais būdavo iškalami grioveliai aplink granito luitus ir aptašomi bei nušlifuojami kieti akmenys, nors archeologiniai radiniai rodo, kad egiptiečiai galėjo pjaustyti kietą akmenį variniais įrankiais su kvarco smėliu.

Kitos akmens architektūros tradicijos

Egiptiečių akmens architektūra unikali masto ir monumentalumo, mūrijimo kokybės ir tradicijos ilgaamžiškumo atžvilgiais. Tačiau akmens architektūra nepriklausomai radosi daugelyje pasaulio vietų. Įspūdingi statiniai buvo sukurti tokiomis aplinkybėmis, kai susikaupė pakankamai techninių žinių akmeniui iškirsti ir apdirbti (sykiu su amatų specializacija), atsirado didelis darbininkų skaičius ir noras leisti vertingus išteklius monumentaliosios architektūros kūrimui.
_________________

Ieva_M · Parašytas: Pen. 07 06, 2007 10:29 pm Rašyti temą: Technikos Stebuklai

http://www.lizdas.lt/suzinok/paz_straipsn/arnoldas/piramides.htm

siamia puslapyje labai idomus straipsnis apie egipto statybos psiekimus. kaip ka jie gamino, gabeno it t.t. Cool

Barracuda · Parašytas: Sk. 12 30, 2007 4:18 am Rašyti temą:

Jei dar neteko matyti, paziurekite filma 'Zagadki drevnego Eigipta" labai daug idomiu minciu ir faktu apie piramidziu statyba.
Persasi klausimas ar tikrai gizos piramides state faraonai ar civilizacija buvusi ten dar iki ju.

Tutmozis · Parašytas: Sk. 12 30, 2007 1:22 pm Rašyti temą:

Maciau ta filma, taciau tokie klausimai net nekyla. Egiptieciai state piramides ir sfinksa, nes iki ju ten nieko nebuvo, na, nebent akmens amziuje gentys gyveno, kurios Libijoj urvus tepliojo.
_________________

Andrius · Parašytas: Sk. 12 30, 2007 4:40 pm Rašyti temą:

tai akmens amžiuje jau egiptiečiai egzistavo, jie jau ten pasirodė 8000m. pr.m.e

Tai vargu ar kokia ten kita tauta jas galėtų statyti Confused

_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

caesar · Parašytas: Sk. 12 30, 2007 5:46 pm Rašyti temą:

Ne, kad tokių kaip ir tautų anksčiau nelabai buvo, gentys praklajojančios
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Sk. 12 30, 2007 11:24 pm Rašyti temą:

O Antantiečius pamiršai? Very Happy

_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

Barracuda · Parašytas: Pir. 12 31, 2007 2:03 pm Rašyti temą:

Tutmozis · Parašytas: Pir. 12 31, 2007 5:43 pm Rašyti temą:

tai greiciau ne fantastika o tiesiog seniai uzmirsti akmens apdirbimo budai.
_________________

caesar · Parašytas: Pir. 12 31, 2007 5:43 pm Rašyti temą:

Na jau? Negi su šiuolaikinėm sunku? Čia turbūt tik tau taip atrodo.

O ir egiptiečių technologijos nereikia nuvertinti
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Tutmozis · Parašytas: Pir. 12 31, 2007 6:06 pm Rašyti temą:

taigi viskas kas nauja yra senai uzmirsta... Laughing

_________________

Barracuda · Parašytas: Pir. 12 31, 2007 7:02 pm Rašyti temą:

caesar · Parašytas: Antr. 01 01, 2008 2:12 pm Rašyti temą:

Pirmiausia - kietumo negalima vertinti pagal tankio skaitmenines išraiškas, tam yra Moso skalė.

Kitos piramidės ne tokios, nes jau Egiptas nebegali skirti visų lėšų vien statymui, atsiranda priešų, kuriuos reikia nugalėti.
Kitas dalykas - imami statyti ne tokie dideli, bet meniškesni ir kruopštesnio apipavidalinimo reikalingi pastatai - rūmai, šventyklos, etc.
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Andrius · Parašytas: Antr. 01 01, 2008 9:48 pm Rašyti temą:

Ir kodel sakai, kad velesni egiptieciai ta technika pamirso? Per visa Egipto egzistavimo laikotarpi, egiptieciai ta technika naudojo, mat randami visu laikotarpiu granitiniai palikimai (statulos, stelos, iv. blokai ir kt.), kurie buvo nuzulinti taip pat lygiai kaip ir anksciau.

Tiesa, tai kelia klausima, kaip jie tokia technika isrado ir kaip ji is vis atrode, mat jokiu jos egzistavimo irodymu nerasta, o dabartiniai irenginiai skirti granito pjaustymui yra griozdiski ir visvien ne taip lygiai nupjauna Rolling Eyes

_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

Barracuda · Parašytas: Tr. 01 02, 2008 12:56 am Rašyti temą: