 |
SENOVĖS EGIPTAS www.egiptas.org forumas
|
| Rodyti ankstesnį pranešimą :: Rodyti kitą pranešimą |
| Autorius |
Pranešimas |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Pen. 08 05, 2005 2:04 pm Rašyti temą: Egiptas ir kitos kulturos |
|
|
Cia persikeliam is pliurpalu nes gali gautis nebloga diskusija
| Andrius rašo: | | Neseniai skaiciau straipsi is Delfio tai ten rasoma, kad buvo kita tauta zymiai senesne uz kitas kuri buvo iki siol nezinoma ir gyvavo ten kur dabar yra vokietijos zemes, ten randama sventyklu ir visko kito. |
Nu tame straipsnyje pamineta mazdaug 5000-4800m.pr.m.e. ir kad ten gyvenviete, bet Egipte gyvenvietes tokio lygio buvo ir dar seniau, cia gal tik del noro parodyti, kad ir Europoje kazkas gyveno sukeltas triuksmas, nors gal ir del to, kad atsakytu i klausima - "Kodel ne Europoje isikure pirma civilizacija?". Logiskai mastant - Europoje arba Indijoje buvo palankesnes salygos isikurti pirmai civilizacijai - nera dykumu, daug upiu - patogus susisiekimas, ir t.t. _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Pen. 08 05, 2005 5:53 pm Rašyti temą: |
|
|
O man atrodo kad būtent Egiptas buvo ideali vieta civilizacijai: derlinga žemė, vanduo, o iš šonų saugo dykuma (dykumoje lengviau pastebėti priešus, priešams sunkiau dasikasti iki Egipto per dykumą, pvz. Šumeras nuolat kentėjo nuo kalniečių įsiveržimų), dykumoje yra metalų, uolienų ir t.t. _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Pen. 08 05, 2005 7:09 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | O man atrodo kad būtent Egiptas buvo ideali vieta civilizacijai: derlinga žemė, vanduo |
Nu nevisai derlinga - viskas priklauso nuo Nilo potvyniu, bet jis ir eibiu prikresdavo, per viena gana ilgai trukusi Nilo "pokstavima" sugriuvo senoji karalyste.
| Citata: | | o iš šonų saugo dykuma (dykumoje lengviau pastebėti priešus, priešams sunkiau dasikasti iki Egipto per dykumą, |
Sunkiau pastebeti priesus - daugiau priesui galimybiu uzklupti netiketai, del saugumo pervertinimo, ypac kai tai vienintele didele upe didelej dykumu teritorijoj.
| Citata: | | pvz. Šumeras nuolat kentėjo nuo kalniečių įsiveržimų), dykumoje yra metalų, uolienų ir t.t. |
Bet jos isgavimui reikalingos jau isvystytos technologijos ir gera organizacija. Neveltui Egipte buvo labai branginami metalai (varis ypac), nes kasyklos buvo arti Nilo ziociu. Sumerai siuo atzvilgiu patogesnej situacijoj - dvi upes - nuolat derlingos zemes siu upiu slenyje (palciau nei vienos upes uzliejami plotai) - geras susisiekimas (ypac svarbu prekyboje) tarp juros ir kalnu. Vidurio/pietu Europa - dar patogiau - daug upiu (Dunojus,) derlingos zemes (ne visus metus, bet nera tokiu kataklizmu kaip Nilo potvyniai, kalnuotos vietoves - itvirtinimam statyti, daug zaliavos - medziu ir akmenu... _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Sk. 08 07, 2005 6:41 pm Rašyti temą: |
|
|
Na, tuo metu kai kūrėsi civilizacija, Nilo potvyniai matyt buvo reguliarūs, pokstavimas įvyko kai civilizacija jau buvo susiformavusi.
Nilas - didelė upė; potvynių dumblas daug geresnė dirva nei juodžemis tarkim Europoje.
Nilas taip pat tiko susisiekimui, gal kiek sunkiau prieš srovę.
Metalus išgauti dykumoje lengviau nei iš kalnų kaip Mesopotamijoje, ypač, kad ten kalnai gan aukšti.
Nesakau, kad dykuma atmeta užpuolimo pavojų, bet judančios armijos lengviau pastebėti ir galima pasiruošti. O Šumeras buvo kalnų slėniuse ir nuolat kentėjo nuo antpuolių.
dėl to kad Egiptas nebuvo susiskaldęs į mažas valstybėlės, dėl to lengviau atremdavo antpuolius, nesipjovė tarpusavyje, didesnis darbo pasiskirstymas, tai skatino raidą _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Pir. 08 08, 2005 1:52 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: | | Na, tuo metu kai kūrėsi civilizacija, Nilo potvyniai matyt buvo reguliarūs, pokstavimas įvyko kai civilizacija jau buvo susiformavusi. |
Tarpai tarp Nilo pokstavimu buvo dideli, bet tai nereiskia, kad Nilas pokstavo tik po civilizacijos susikurimo. Greiciau - neleido anksciau susikurti civilizacijai, nes prie pastovios dideles upes geriau gyvent, nei mazoj oazej.
| caesar rašo: | | Nilas - didelė upė; potvynių dumblas daug geresnė dirva nei juodžemis tarkim Europoje. |
Europoj irgi daug upiu ir uzliejamu pievu.
| caesar rašo: | | Nilas taip pat tiko susisiekimui, gal kiek sunkiau prieš srovę. |
Todel - Nilas tik viena trasa, o daug upiu - daug keliu.
| caesar rašo: | | Metalus išgauti dykumoje lengviau nei iš kalnų kaip Mesopotamijoje, ypač, kad ten kalnai gan aukšti. |
Atviroje vietoje isgauti gamtos isteklius patogiau atviru budu - karjeruose, nes sachtos smelyje labai nepatvarios. Toks budas yra geras kai isgaunamoje medziagoje daug reikalingos zaliavos, nes reikalinga jau isdirbta technologija kaip atskirti naudinga zaliava (ruda) nuo paprasto grunto, o po to dar viena technologija - metalo gavyba is rudos. Kalnuose gi zaliava dazniau pasitaiko gryname pavidale. Todel pvz.: hetitai pirmieji isisavino gelezies apdorojima, kai likes pasaulis dar naudojosi bronza.
| caesar rašo: | | Nesakau, kad dykuma atmeta užpuolimo pavojų, bet judančios armijos lengviau pastebėti ir galima pasiruošti. O Šumeras buvo kalnų slėniuse ir nuolat kentėjo nuo antpuolių. |
Egiptas irgi pastoviai pesesi su libieciais (dykumos puses) ir ateiviais is siaures (mazosios azijos dykumos ir jura). Karyboje labiau naudingi nelygumai (aukstumos) nei atvira vietove. Kalnuose galima anksciau pastebeti priesa, nes savoje teritorijoje geriau zinai visus praejimus - lengviau pasiruosti atremti ataka (pvz.: 300 spartieciu) ir surengti pasala kol priesas klaidzios ieskodamas prieigu.
| caesar rašo: | | dėl to kad Egiptas nebuvo susiskaldęs į mažas valstybėlės, dėl to lengviau atremdavo antpuolius, nesipjovė tarpusavyje, didesnis darbo pasiskirstymas, tai skatino raidą |
Iki Narmero zinoma tik tiek, kad buvo jau dvi stiprios valstybes, o kiek buvo anksciau - nezinoma. Manoma, kad i Egipto teritorija susikele zmones is oaziu, kurios buvo savotiskos mikrovalstybeles. Egipto suvienijimas neapsiejo be karo. Uztikrintai teigti, kad egiptieciai iki tol nebuvo susikalde - neimanoma. Nors nomai - rodo, kad Egiptas nebuvo vieningas. Kiekvienas nomas, tai lyg atskira valstybe. Tai matosi, kai keitesi dinastijos is skirtingu nomu - skirtingi vyraujantys dievai, skirtingos tradicijos, rasto skirtumai ir t.t. net po suvienijimo. Kita sakivaizdus Egipto nevieningumo pavyzdys - hiksu invazija: Nors hiksu dinastijos yra itrauktos i Egipto faraonu dinastiju sarasa ir teigiama, kad hiksai uzkariavo Egipta, taciau zinoma, kad Pietiniame Egipte liko neuzkariauti keli nomai is kuriu egiptieciai vede kara pries hiksus ir po hiksu isvijimo - pietiniu nomu dinastijos tampa Egipto valdovais - pietu tradicijos, dievai, sostines... perduodamos siaurei. _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Pir. 08 08, 2005 6:59 pm Rašyti temą: |
|
|
| Erlis rašo: | | Europoj irgi daug upiu ir uzliejamu pievu. |
Na, Europos upiu potvyniai toli grazu neprilygsta Nilo, taip pat dauguma upiu i jura iteka estuarijomis, o ne deltomis (o ir esancios deltos (Dunojaus, Po ar Nemuno) - daug mazesnes nei Nilo)
| Erlis rašo: | | Nilas tik viena trasa, o daug upiu - daug keliu. |
Tai neturėjo būti trūkumas - juk miestai kūrėsi išilgai Nilo
| Erlis rašo: | | Atviroje vietoje isgauti gamtos isteklius patogiau atviru budu - karjeruose, nes sachtos smelyje labai nepatvarios. Toks budas yra geras kai isgaunamoje medziagoje daug reikalingos zaliavos, nes reikalinga jau isdirbta technologija kaip atskirti naudinga zaliava (ruda) nuo paprasto grunto, o po to dar viena technologija - metalo gavyba is rudos. Kalnuose gi zaliava dazniau pasitaiko gryname pavidale. |
Dykuma - ne vien smėlis, yra vietų kur kyla uolos. Nemanau kad kalnų kasyklų eksploatavimas buvo paprastesnis, gi pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą aukštį, o ir pastebėti rūdą sunkiau, nemanau, kad egiptiečiai būtų pajėgę iš kalnų atitysti akmenis piramidėms. Na, bet poreikis rūdų kilo vėliau nei kūrėsi civilizacija
| Erlis rašo: | | Kalnuose galima anksciau pastebeti priesa, nes savoje teritorijoje geriau zinai visus praejimus - lengviau pasiruosti atremti ataka (pvz.: 300 spartieciu) ir surengti pasala kol priesas klaidzios ieskodamas prieigu. |
Tarkim Šumero atveju, kalnų perėjas žinojo būtent priešai, jie visa jėga leidosi į slėnį, nepalikdami progos šumerams pasiruošti
| Erlis rašo: | | Iki Narmero zinoma tik tiek, kad buvo jau dvi stiprios valstybes, o kiek buvo anksciau - nezinoma... |
Bet vis tik faraonas turėjo valdžią ant nomų (išskyrus krizes), ko nepasakysi Šumero atveju - nebuvo vieno vyraujančio miesto-valstybės, galinčio apjungti visus miestus
Nors galima iškelti ir kitokių prielaidų:
pvz. Egipte nebūdavo žiemų, skirtingai nuo Europos;
be to teigiama kad pirmieji žmonės pasirodė Rytų Afrikoje - Egiptas arčiausiai, _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Pir. 08 08, 2005 8:51 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: |
Na, Europos upiu potvyniai toli grazu neprilygsta Nilo, taip pat dauguma upiu i jura iteka estuarijomis, o ne deltomis (o ir esancios deltos (Dunojaus, Po ar Nemuno) - daug mazesnes nei Nilo) |
Bet prie tu upiu nera nederlingo smelio - visi krantai (ypac pietu ir vakaru Europoj) yra tinkami zemdirbystei.
| caesar rašo: | | Erlis rašo: | | Nilas tik viena trasa, o daug upiu - daug keliu. |
Tai neturėjo būti trūkumas - juk miestai kūrėsi išilgai Nilo |
O likusi dykumu teritorija? Nusibelst iki artimiausios oazes - problema - 10 km nuo Nilo jau problema. Europoj upeliai upeliukai, ezerai... prasikerti miska - takas ir zaliavos - medis.
| caesar rašo: |
Dykuma - ne vien smėlis, yra vietų kur kyla uolos. Nemanau kad kalnų kasyklų eksploatavimas buvo paprastesnis, gi pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą aukštį, o ir pastebėti rūdą sunkiau, nemanau, kad egiptiečiai būtų pajėgę iš kalnų atitysti akmenis piramidėms. Na, bet poreikis rūdų kilo vėliau nei kūrėsi civilizacija |
Iki uolu dykumoje reikia atgabenti vandeni ir kt. - patogiau uolas tureti prie derlingo slenio. Kalnai tuo ir patogus, kad jiems formuojantis apnuoginami klodai - gyslos - matomos is toli - galima atskirti is spalvos. Pakilti gal ir sunkaiu nei ateiti dykuma, bet po to gabenimas paprastesnis - organizuoti nuleidima nuo kalno lengviau nei uzkelti. Egiptieciai daug vargo kol sutempe akmenis. Be to jie naudojo kalkakmeni - gana trapia uoliena, kuri labai lengvai isplaunama arba ispustoma (tai matyti is kaikuriu piramidziu ir Sfinkso). Kalkakmeni galima apdoroti su minkstesniu metalu - variu, bet ir lengviau jis suyra. O priemoniu irankiams ieskojimas (rudos ar gryno metalo) yra kaip tik civilizacijos variklis, nes irankiu tobulejimas skatina civilizacijos atsiradima.
| caesar rašo: |
Tarkim Šumero atveju, kalnų perėjas žinojo būtent priešai, jie visa jėga leidosi į slėnį, nepalikdami progos šumerams pasiruošti |
Is cia isvada, kad tie sumeru priesai buvo labai artimi sumerams jei zino teritorija geriau nei vietiniai gyventojai. Tada jau nepriklauso - ar gyveni kalnuose, ar - dykumoj - "savas priesas" pavojingas vienodai. Kas kita Europos miskuose - kasmet miskas gali pasikeisti ir prejimus pro pelkes ar apaugusius miskais kalnus ir kt. zinos tiktai vietiniai.
| caesar rašo: |
Bet vis tik faraonas turėjo valdžią ant nomų (išskyrus krizes), ko nepasakysi Šumero atveju - nebuvo vieno vyraujančio miesto-valstybės, galinčio apjungti visus miestus |
Tai va ir neaisku - Ar tik faraonas nera imperatorius apvienytu karalysciu (nomu)?
| caesar rašo: |
Nors galima iškelti ir kitokių prielaidų:
pvz. Egipte nebūdavo žiemų, skirtingai nuo Europos;
be to teigiama kad pirmieji žmonės pasirodė Rytų Afrikoje - Egiptas arčiausiai, |
Ziemos siokios tokios yra, kaip ir Pietu Europoj. Is rytu Afrikos pedinti per dykuma iki Egipto... arciau per Gibraltara i Ispanija ir tikslas matomas - vos keli km. Galimas dalykas, kad Karnako, Stounhendzo ir Maltos megalitiniai satiniai kaip tik tai ir parodo. _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Andrius Faraonas

Prisijungė: 2005 04 20 Pranešimai: 3263 Miestas: Vilnius
|
Parašytas: Antr. 08 09, 2005 9:39 am Rašyti temą: |
|
|
Man zymiai itikimiausi atsakymai yra Cezario, jis bent kazka irodo, o Erlis tik su prielaidom ir visokios nesamones.
Na pvz. kaip del derlingumo kodel viduramziai Europoje zmones kente bada, o Egipte tuo paciu laiku bado nebuvo, dar vienas pvz. Ptolemaju laikais Egiptas turejo zymiai daugiau grudu negu Italija ar Graikija, o jos gi Eurpoje. Beto Eurpoje nuimdavo per metus viena derliu, o Egipte iseidavo nuimti ir du derlius.
Del susisiekmo, na nejaugi prie kiekvien miesto Europoje buvo upe ar upelis, kuris iteketu i kita upe, kad galetu daplaukti iki kito. Pvz tu man pasakyk kaip is Berlynu nuplaukti iki Paryziaus.
Tau reiktu labiau pagristi savo teiginius, ne taip atmestinai. _________________
Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Antr. 08 09, 2005 2:23 pm Rašyti temą: |
|
|
| Andrius rašo: | | Man zymiai itikimiausi atsakymai yra Cezario, jis bent kazka irodo, o Erlis tik su prielaidom ir visokios nesamones. |
Matai pats tas straipsnis apie atrasta Europoje kutura neva senesne nei Egipto emiasi prielaidom, o Cezaris nieko neirodo - remiasi irgi analogiskom prielaidom. Musu skiriasi tik tuo prielaidu vertinimai.
| Andrius rašo: | | Na pvz. kaip del derlingumo kodel viduramziai Europoje zmones kente bada, o Egipte tuo paciu laiku bado nebuvo, |
Viduramziais daug ivairiu nesamoniu, draudimu, prietaru buvo, kas buvo liberaliau ziurima ankstyvajame bronzos amziuje. Badas Europoje viduramziais - tu prietaru, nesamoningu draudimu (is krikscionybes puses) padariniai. Kalbame apie civilizaciju pradzia kai dar religija nesikiso i zmogaus ukine veikla arba kisosi nezymiai.
| Andrius rašo: | | dar vienas pvz. Ptolemaju laikais Egiptas turejo zymiai daugiau grudu negu Italija ar Graikija, o jos gi Eurpoje. |
Tai yra pasekme labiau isvystyto (ilgiau vystyto) zemes ukio, bet cia nagrinejame ne tai, o - Kodel anksciau atsirado civilizacija Egipte ir Mesopotamijoj negu Europoje, nors prielaidos visur daugmaz vienodos. Kaip tik apie tai ir diskutuojame - kur buvo daugiau sansu (patogesnes salygos) atsirasti taicivilizacijai pirmiau.
| Andrius rašo: | | Beto Eurpoje nuimdavo per metus viena derliu, o Egipte iseidavo nuimti ir du derlius. |
Siaip tu teisus, bet yra dar vienas civilizacijos atsiradimo faktorius:
Jei tu ibesi kuola i zeme ir tau jis momentalai suzaliuos - duos bananu, figu, kriausiu, slyvu tau nepersidirbant tai nebus ir poreikio toliau progresuoti - vystyti kultura. Kitas dalykas kai reikia iveikti kazkokius sunkumus, ko vienas pats nesugeb padaryti> tai skatina organizuotis - kurti bendruomene, civilizacija. Tiek Europoj, tiek Egipte yar savi sunkumai (salygos) ir savi civilizacijos kurimo skatinimo budai.
| Andrius rašo: |
Del susisiekmo, na nejaugi prie kiekvien miesto Europoje buvo upe ar upelis, kuris iteketu i kita upe, kad galetu daplaukti iki kito. Pvz tu man pasakyk kaip is Berlynu nuplaukti iki Paryziaus. |
Tam kasami kanalai. Egipte Sueco kanala iskase ne faraonu laikais (nors poreikis didelis buvo), o europieciu itakoje. Kodel taip ivyko, juk kanalai Egipte buvo kasami? Atsakymas - didelis atstumas ir itin sunkus kanalo krantu (smelyje) tvirtinimas. Europoje atstumai tarp upiu ne tokie dideli ir uztenka vietines reiksmes kanalu arba netolimai pertempiant laivus. Pavyzdys variagai (vikingai) ikure Kijeva ir nepaziurejo, kad nuo pietines Skandinavijos pusiasalio dalies nera upes iki Kijevo (yra daug upiu i ta puse (Visla, Oderis, Nemunas... ir i Dnepra, bei Dnestra itekancios upes/upeliai). Be to islikusi tradicija - miestus kurti butent salia upiu. Europa siuo atzvilgiu zymiai pranasesne uz Egipta ir Mesopotamija. Ivardink bent viena senoves miesta neturinti priejimo prie upes ar kito gelo vandens saltinio.
| Andrius rašo: | | Tau reiktu labiau pagristi savo teiginius, ne taip atmestinai. |
Kuo gali savo toki teigini pagristi? Ar ir sie teiginiai tau atrodo nepagristi? _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Antr. 08 09, 2005 3:50 pm Rašyti temą: |
|
|
Tiksliai pasakyti, kodėl būtent vienur ar kitur atsirado civilizacija neįmanoma, galima padiskutuoti apie faktorius, bet reikia pripažinti, kad daug ką lemia ir atsitiktinumas
Egipto žemė buvo derlinga - to nenuneigsi (Egiptas maistu aprūpindavo kone visą Romos imperiją); o dėl sunkumų nugalėjimo - juk pažaboti Nilą, numatyti potvynius, ištirti kas auga, kas neauga ir kokia iš to nauda - irgi reikia žinių. Va dėl to Egipte buvo stipri aastronomija, kaip tiem laikam. O kad nėra sunkumų, ne taip jau blogai, žmonės ima galvoti ką nors daugiau, pvz.: gal kiti tik galvojo kaip tuos miežius užsiaugint, o egiptiečiai jau sugalvojo alų
Upės ir kanalai; ten man atrodo kažkoks tai faraonas buvo sugalvojęs kažką kasti (jei nemaišau ko nors) bet nieko neišėjo.
Na, o Europoje daug upių užšala ir papūsk į uodegą, jūra šiauriau ir ta užšala.
Prie vandens šaltinio priėjimo neturėjo Achetatonas, berods:)
O prie Nilo buvo kazkoks slenis, juk neiskart dykuma, ir be to anais laikais Sacharos ir kitos dykumos buvo gerokai mazesnes, buvo ir oaziu.
Rysys su jomis buvo per karavanus - kazkoks impulsas ekonomikai.
Ten apie sumerus - juk jie slėnyje (ne kalnuose) gyveno, o buvo apsupti kalnų, kuriuose gyveno priesai ir puldinėjo.
Egipto žiemos nepalyginamos su Europos, manau, kad retas kuris egiptietis matė sniegą (juk ir dabar lietuviai taiko į Egiptą, kai ten būna žiema, ale vistiek grįžta raudoni)
Juk Gibraltaras nuo Rytų Afrikos (dabartinė Kenija, Tanzanija, Sudanas) daug toliau negu Nilo slėnis, be to Nilas iš Viktorijos ežero išteka - tereikia sekti žemyn upe, o ne brautis per dykumas iki uolėtų krantų, keltis per juos, rizikuoti nuskęsti ar nuplaukti į vandenyną... _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Antr. 08 09, 2005 7:53 pm Rašyti temą: |
|
|
| caesar rašo: |
Tiksliai pasakyti, kodėl būtent vienur ar kitur atsirado civilizacija neįmanoma, galima padiskutuoti apie faktorius, bet reikia pripažinti, kad daug ką lemia ir atsitiktinumas  |
Va - butent!
| caesar rašo: | | Egipto žemė buvo derlinga - to nenuneigsi (Egiptas maistu aprūpindavo kone visą Romos imperiją); |
Paimkim Kartagina (dabartinio Tuniso siaure) nemenkiau uz Egipta buvo turtingas (del savo prekybos - prie juros) Po pirmo punu karo vel sugebejo Roma aplenkti savo turtais. trumpiau - viskas susiveda ne i butina delinguma, bet mokejima naudotis turimais resursais. Resursu Europoje buvo daugiau nei Egipte - galejo ir ten atsirasti pirmoji civilizacija, bet neatsirado. Kodel? Kodel europieciai nepaskubejo pirmieji racionaliau isnaudoti turimus resursus?
| caesar rašo: | | o dėl sunkumų nugalėjimo - juk pažaboti Nilą, numatyti potvynius, ištirti kas auga, kas neauga ir kokia iš to nauda - irgi reikia žinių. Va dėl to Egipte buvo stipri aastronomija, kaip tiem laikam. |
Nilo pazabojimas ivyko daug veliau - ne civilizacijos ausroje. Kas auga, kas neauga galima tirti ir Europoje - pasirinkimas platesnis. Stounhendzas, Karnakas irgi manoma susieta su astronomija, Egipte astronomija irgi ne iskart ir ne pries civilizacijos atsiradima susikure. Be to - majai, inkai, actekai turejo nemenkas astronomijos zinias, bet savo civilizacija ikure daug veliau nei net Europoje, nors Ameikoje atsidure dar gerokia pries Egipto ir Mesopotamijos kulturu atsiradima.
| caesar rašo: | O kad nėra sunkumų, ne taip jau blogai, žmonės ima galvoti ką nors daugiau, pvz.: gal kiti tik galvojo kaip tuos miežius užsiaugint, o egiptiečiai jau sugalvojo alų  |
Nu cia - tinginizmo filosofija. As jai pritariu
| caesar rašo: | Upės ir kanalai; ten man atrodo kažkoks tai faraonas buvo sugalvojęs kažką kasti (jei nemaišau ko nors) bet nieko neišėjo.
Na, o Europoje daug upių užšala ir papūsk į uodegą, jūra šiauriau ir ta užšala. |
Tai ir sakiau - sunku Egipte su kanalais, o Pietu Europai gali ir neprireikti uzsalusios juros. Jei pagal tinginizmo filosofija - Egipte civilizacijai atsirasti trukde viena blogybe - nera poledines zukles galimybiu
| caesar rašo: | | Prie vandens šaltinio priėjimo neturėjo Achetatonas, berods:) |
Nors menkaiusias upeliukas buvo, nes toks miestas pasmerktas mirciai - neissivystytu. Kam toli nuo gelo vandens saltinio kurti miesta ir kasti gilius sulinius (nezinia ar pavyks), jei galima miesta ikurti prie upes ar ezero su itekancia/istekancia upe? Kaip praktika rodo - visos civilizacijos kuresi aplink miestus ikurtus prie upiu - neturinciu problemu del gelo vandens ir lauku drekinimo.
| caesar rašo: | O prie Nilo buvo kazkoks slenis, juk neiskart dykuma, ir be to anais laikais Sacharos ir kitos dykumos buvo gerokai mazesnes, buvo ir oaziu.
Rysys su jomis buvo per karavanus - kazkoks impulsas ekonomikai. |
Ir yra slenis - visas uzliejamas kol nepastate Asuano uztvankos elektrinei. O tada reikedavo nesdintis is to slenio per kasmetini Nilo potvyni - stabiliam gyvenimui netinka. Karavanai ne tik budingi Egiptui ar dykumoms. Europoje irgi prekybiniai keliai buvo tik nesivadino karavanais. Paimkim Italija, Pietryciu Ispanija, Prancuzija... Kuo ten blogiau isikurti pirmai civilizacijai?
| caesar rašo: |
Ten apie sumerus - juk jie slėnyje (ne kalnuose) gyveno, o buvo apsupti kalnų, kuriuose gyveno priesai ir puldinėjo. |
Sumerai - tarpupio civilizacija, o Tigras ir Eufratas - dideles upes, toli siekia. Kalnu grandines aplink sumerus trumpesnes/mazesnes uz sias upes. Todel sumeru priesai turejo buti labai artimi tiems sumerams, kad geriau zinojo sumeru valstybes prieigas nei patys sumerai. Sakiau - Europoje uztektu Tatru, Karpatu, Alpiu prieigu apaugusiu miskais - garantuoti itvirtinimai - miskai nuolat keiciasi - visus praejimus zinos tik vietiniai - patogumas sukurti civilizacijai.
| caesar rašo: | | Egipto žiemos nepalyginamos su Europos, manau, kad retas kuris egiptietis matė sniegą (juk ir dabar lietuviai taiko į Egiptą, kai ten būna žiema, ale vistiek grįžta raudoni) |
Na cia kurortui kurti argumenta, bet nelabai - civilizacijai
| caesar rašo: |
Juk Gibraltaras nuo Rytų Afrikos (dabartinė Kenija, Tanzanija, Sudanas) daug toliau negu Nilo slėnis, be to Nilas iš Viktorijos ežero išteka - tereikia sekti žemyn upe, o ne brautis per dykumas iki uolėtų krantų, keltis per juos, rizikuoti nuskęsti ar nuplaukti į vandenyną... |
Civilizacijos ausroje dar nebuvo zinoma kas kur yra. Tavo isvardintos salys yra krastutiniu Rytu Afrikos, o i Egipta susirinko ir zmones is Centro bei Siaures Afrikos oaziu (pirmoji dazniausiai minima Egipte gyvenviete ikurta butent vakariniame Nilo krante). Libija juk irgi susikure ir sekmingai kapojosi su Egiptu. Visa siaures Afrika gana gerai apgyvendinta visada buvo ir Gibraltara pasiekti - vieni juokai. Net ir is dabartinio Tuniso i Italija, Malta gana lengva patekti. Viena is versiju kaip homo sapiens kraustesi is Afrikos i kitus zemynus - per dabartinio Sueco kanalo vieta ir per Gibraltara. Europa apgyvendinta buvo is dvieju pusiu. _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Antr. 08 09, 2005 9:12 pm Rašyti temą: |
|
|
O gal tai, kad buvo daug prekybos kelių, vietovės buvo sąlyginai netoli viena kitos, buvo lengva pasiekti, kryžiuojasi keliai nors ir buvo patogu taikos atveju, tačiau kenkė karų atveju (juo labiau, kad civilizacijų kūrimo pradžioje gentys pjovėsi ir pjovėsi, apgyvendinimas vyko iš kelių pusių)(Tarkim Kartagina - taikos metu - klestėjo, karų metu - gaudavo į kaulus), dar priedo, kad gentis Europos viduryje gali laukti puolimo net iš kelių pusių. O gyvenant nuolatinėj baimėj, kad būsi užpultas, daug resursų reikia skirti kazkokiai kariuomenei palaikyti, nukenčia kitos sritys (žinoma nestatysi piramidžių, kai gresia pavojus)
Egiptas - buvo gana izoliuota valstybė, ekonomikai tai nebuvo gerai, tačiau apsimokėdavo karo atveju _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Andrius Faraonas

Prisijungė: 2005 04 20 Pranešimai: 3263 Miestas: Vilnius
|
Parašytas: Tr. 08 10, 2005 10:12 am Rašyti temą: |
|
|
Va cia del tu kanalu, as kaip atsimenu vienas faraonas (neatsimenu koks) buvo pradejes statyti kanala panasia kryptimi kaip dabar suecas, bet jis mire ir statybos liovesi, bet jo kazkoks anukas kai tapo faraonu pabaige ta kanala ir laivai laisvai plaukiojo is viduramzio juros i raudonaja jura, bet kai Egipta uzkariavo tas kanalas buvo apleistas ir jis uzbirejo smelio ar kazkas panasaus, tai Egipte kanalai buvo statomi, net budavo bandoma uztvankas statyti. _________________
Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
Erlis Karvedys

Prisijungė: 2005 06 01 Pranešimai: 330 Miestas: Kaunas
|
Parašytas: Tr. 08 10, 2005 10:22 am Rašyti temą: |
|
|
Na reikia atsizvelgti, kad Europos miskai buvo tankus ir reikejo gerai papluseti kol juos iveiksi. Paziurekim kaip Romai sekesi kariauti su germanais - atvirame lauke germanams nera sansu, o miske - Romai. Baltai su kryziuociais irgi panasiai elgesi, gal vokieciu riteris galingesnis atvirame turnyre, bet miske jis bejegis pries net lengvai ginkluota pestininka. Kalbant apie genciu pjautynes tai ju buvo nedaugiau ir nemaziau nei iki Egipto susikurimo.
Kartagina nevisada gaudavo i kaulus. Hanibalas gerai pataske romenus ir tik Kartaginos valdzios kvailumas neleido jam sudoroti Romos, o siaip - pries ji romenai i kelnes prideje buvo.
Egiptas nebuvo izoliuota valstybe (Hejerdalo zygiai su Tigris ir Ra) palaike rysius net su Indija. Indusai giriasi, kad visi kovos menai kilo is ju - ne velnio - apmokytas Egipto kareivis turejo moketi 40 budu plikomis rankomis nudobti priesa dar tais laikais kai apie Indija niekas negirdejo (buvo tik Sumeras ir Egiptas). Nilas didele upe ir rytine Afrikos pakrante pasiekiama gan lengvai. Saiures vakaruos - Libija dykuma nepatogu, bet yra papirusiniai laivai tipo Tigris. Negalima pasakyti, kad Egiptas kariniu poziuriu buvo izoliuotas, kad nemokejo laivybos - faktas, tai irode pirmieji graikai ("zmoniu is juros" Egipto uzpuolimas).
Trumpiau - Egipto ir Sumero salygos nera kazkuo isskirtines ir nera priezasciu, kad civilizacija negalejo atsirasti kur nors Europoj, Kinijoj ar Amerikoj. Greiciausiai kaip sakei, viska nuleme atsitiktinumas. _________________ Aš ūsuotas  |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
caesar Faraonas

Prisijungė: 2005 04 21 Pranešimai: 3683 Miestas: City of Delusion
|
Parašytas: Tr. 08 10, 2005 7:25 pm Rašyti temą: |
|
|
Senusertas III (ar kazkaip pan) manoma buvo pastates kanala nuo Nilo iki Raudonosios juros.
Visiskai izoliuotas Egiptas nebuvo, taciau galejo patirti tik didelius antpuolius (tarkim, hiksų) o Europos gentys kentejo nuo dažnų ir periodiškų antpuolių. Civilizacijai vystytis geriau pirmas atvejis.
Nesutikčiau, kad viską lėmė atsitiktinumas, pvz.: nesąmonė kad vienodi šansai civilizacijai vystytis Egipte, Kalahario dykumoj, Naujojoje Zelandijoje ir Špicbergene.
Jeigu kalbam apie Kartaginą, tai kas stipresnis nusprendžiam ne kas ko labiau bijojo (nesvarbu, kad romėnai net posakį sukūrė "Hannibal ad portas", nemanau, kad kartaginiečiai mažiau drebėjo prieš Scipioną), o pagal tai kas laimėjo (iš trijų Punų karų, tris laimėjo romėnai -
3:0 romėnų naudai _________________ All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,
Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent |
|
| Atgal į viršų |
|
 |
|
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|