SENOVĖS EGIPTAS

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 7:43 am Rašyti temą: RASOS ŠOKIS (ištrauka)

TERMINAI: gopės - gražios indijos piemenaitės, kunkuma - raudoni natūralūs makiažo milteliai, bhakta - atsidavęs asmuo, tulasi - kvapnus indiškas augalas gražiais lapais, Yamuna - upė Vrindavanos kaimelyje

Anot vedų raštų, rasa - tai šokis, kurį teatro aktorius šoka kartu su didele grupe merginų šokėjų. Krišna, sulaukęs šarat sezono pilnaties nakties, pasipuošė tuo metu žydėjusiomis gėlėis, daugiausia mallikos žiedais, kurie yra labai kvapnūs. Krišna prisiminė, kaip gopės meldėsi pusdievei Katyatani, kad Jis taptų jų vyru, ir nutarė, kad šarat sezono pilnaties naktis bus tinkamiausia nuostabiajam šokiui. Taigi jų troškimas gauti Krišną už vyrą išsipildys šią naktį.
Iš visko sprendžiant, Krišna šoko su gopėmis rasos šokį, kai Jam buvo aštuoneri metai. Tada daugelis gopių jau buvo ištekėjusios, nes Indijoje, ypač tais laikais, merginos tekėdavo labai anksti. Neretai vaikus gimdydavo dvylikametės. Taigi gopės, kurios troško, kad Krišna taptų jų vyru, jau buvo ištekėjusios, bet vis dar vilėsi, kad Krišna bus jų vyras.
Kai šarat sezono pilnaties naktį Krišna, aukščiausias besimėgaujantis subjektas, panoro susitikti su gopėmis, tą pačią akimirką danguje visu savo grožiu nušvito žvaigždžių valdovas mėnuo. Pilnaties naktis šarat laiku - nuostabiausia metų naktis.
Rytuose patekėjusi pilnatis viską nudažė rausva šviesa. Mėnuliui patekėjus atrodė, tarsi dangus būtų nubertas raudona kunkuma. Ilgai nesimatęs su žmona, grįžęs namo vyras papuošia žmonos veidą raudona kunkuma. Taip ir ilgai lauktasis šarat metu patekėjęs mėnuo nudažė rytinę dangaus skliauto pusę.
Mėnuliui patekėjus, Krišna dar labiau panoro šokti su gopėmis. Miškuose žydėjo gausybė kvepiančių naktinių gėlių. Viskas aplink alsavo gaiva ir kėlė šventišką nuotaiką. Viešpats Krišna ėmė groti fleita, ir jos garsai pakerėjo visas Vrindavanos gopes. Patekėjusi pilnatis, raudona žara virš horizonto, ramus, vėsus oras ir žydinčios gėlės tūkstantį kartų padidino fleitos garsų žavesį. Gopes traukte traukė Krišnos grožis, o išgirdusios Jo fleitos garsus, jos ėmė degti troškimu susitikti su Krišna.
Išgirdusios fleitos garsus, gopės tuoj pat metė savo darbus ir nubėgo pas Krišną. Nuo greito bėgimo jų ausyse švytavo auskarai. Gopės skubėjo į Vamšivatą. Suskambėjus Krišnos fleitai, kai kurios gopės melžė karves, tačiau vos įpusėjusios darbą metė jį ir puolė pas Krišną. Viena gopė ką tik supylė pieną į katilą ir pastatė ant krosnies virti, bet ji jau nebesirūpino, kad užkaitęs pienas išbėgs - viską palikusi ji išskubėjo pasimatyti su Krišna. Kai kurios iš gopių krūtimi maitino savo mažylius, kitos valgydino savo šeimas, tačiau visos kaip viena metė darbus ir puolė ten, iš kur sklido Krišnos fleitos garsai. Kai kurios gopės patarnavo savo vyrams, kitos pačios valgė, tačiau, užmiršusios apie vyrus bei valgį, jos nedelsdamos išbėgo iš namų. Prieš bėgdamos pas Krišną, gopės norėjo pasidažyti veidą ir dailiau apsirengti, tačiau nespėjo nei baigti dažytis, nei tinkamai apsirengti, nes degė troškimu tuoj pat pamatyti Krišną. Veidus jos išsidažė paskubomis, kaip pakliuvo, o kai kurios netgi drabužių tinkamai neapsivilko - rūbai, kuriuos dėvima žemiau juosmens, atsidūrė aukščiau juosmens, o aukščiau juosmens dėvimi drabužiai atsidūrė žemiau.
Gopėms išlekiant iš namų, apstulbę jų vyrai, broliai ir tėvai panoro sužinoti, kur jos skuba. Gopės buvo jaunos merginos, tad jas globojo arba vyrai, arba vyresnieji broliai, arba tėvai. Globėjai uždraudė joms eiti pas Krišną, tačiau jos neklausė. Kai žmogų, panirusį į Krišnos sąmonę, traukia pas Krišną, jam neberūpi jokios žemiškos pareigos, netgi neatidėliotinos. Krišnos sąmonė tokia galinga, kad atpalaiduoja nuo materialios veiklos.
Kai kurie vyrai neišleido gopių pas Krišną ir jėga užrakino jas kambaryje. Negalėdamos ištrūkti, jos užsimerkusios ėmė medituoti į transcendentinį Krišnos pavidalą. Krišnos pavidalas jau gyveno jų mintyse. Jos įrodė esančios didžiausi jogai.
Kai visos gopės, kaip buvo minėta, stojo Krišnos akivaizdon, Jis pasveikino jas, tačiau kartu ir nustebino vingriais Savo žodžiais. Krišna - didžiausias oratorius.
"O Vrindavanos mergelės, kokios jūs laimingos ir brangios Man. Aš labai džiaugiuosi, kad atėjote, ir tikiuosi, kad Vrindavanoje viskas klojasi gerai. O dabar sakykite, ko norėtumėte. Ką galėčiau padaryti jums gero? Kas privertė ateiti tokią gūdžią naktį? Sėskitės ir pasakykite, ką galėčiau nuveikti jūsų labui".
Gopės atėjo pas Krišną, norėdamos drauge su Juo pabūti, šokti, myluoti, bučiuoti Jį, ir kai Krišna sutiko jas taip šaltai, pagal visas mandagumo taisykles, jos nustebo. Jis elgėsi su jomis kaip su laisvo elgesio moterimis. Todėl jos ėmė viena kitai šypsotis ir sunerimusios klausytis šitaip kalbančio Krišnos. Pamatęs, kad jos šypsosi jam, Krišna tarė: "Mielosios Mano, supraskit, jog dabar gūdi naktis ir miške labai pavojinga. Po mišką slankioja plėšrūs džiunglių žvėrys - tigrai, lokiai, šakalai ir vilkai. Jums čia tikrai nesaugu. Naktį čia nėra kur pasislėpti, kur pasuksite - visur bastosi grobio ieškantys žvėrys. Man regis, jūs smarkiai rizikavote, ateidamos čia gūdžią naktį. Tuojau pat grįžkite namo".
Kai Krišna pamatė, kad jos tebesišypso, Jis pasakė "Aš sužavėtas jūsų grožiu. Jūsų visų tokie dailūs, liauni liemenys".
Krišna norėjo joms įteigti, kad jos per jaunos, kad pačios rūpintųsi savimi. Globos joms iš tiesų reikėjo. Jos ne itin išmintingai pasielgė, gūdžią naktį, atėjusios pas Krišną. Be to, Krišna leido suprasti, kad ir Jis, ir jos jauni. "Nedera jaunoms mergaitėms ir vaikinams būti drauge vidurnaktį". Neatrodė, kad išgirdusios tokį patarimą gopės būtų labai apsidžiaugusios, todėl Krišna ėmė jas atkalbinėti kitaip:
"Mielosios Mano, jūs, žinoma, išėjote iš namų be savo globėjų leidimo, todėl, manau, jūsų motinos, tėvai, vyresnieji broliai ar net sūnūs, jau nekalbu apie vyrus, nerimauja, kur jūs išbėgote. Kol jūs čia, jie turbūt visur jūsų ieško ir, matyt, labai jaudinasi. Taigi nedelskite. Sugrįžkit atgal ir nuraminkite juos".
Gopes kiek sutrikdė ir įpykdė žaismingas Krišnos patarimas, ir, atitraukusios nuo Jo akis, jos ėmė gėrėtis mišku. Tuo metu mišką nutvieskė skaisti mėnesiena, oras tykiai sruveno virš išsiskleidusių žiedų, lengvas vėjelis šiugždėno žalius medžių lapus. Krišna pasinaudojo tuo, kad jos žvelgė į mišką, ir patarė: "Man regis, šiąnakt jūs atėjote pasigėrėti nuostabiu Vrindavanos mišku ir turbūt atsidžiaugėte kiek širdis geidžia. O dabar jums laikas grįžti namo. Aš žinau, kad esate labai dorovingos moterys, todėl dabar, pasigrožėjusios nuostabiu Vrindavanos mišku, gįžkite namo ir vėl ištikimai tarnaukite savo vyrams. Nors jūs dar labai jaunos, kai kurios iš jūsų turbūt jau turite vaikų. Ko gero, jūsų kūdikiai verkia palikti namuose, tad grįžkite namo ir pamaitinkite juos savo pienu. Aš puikiai suprantu, kad jūs labai mylite Mane, ir tas transcendentinis potraukis atvedė jus čia, vos išgirdote Mano fleitą. Jūsų meilės jausmas Man teisingas, nes Aš - Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Visos gyvosios būtybės - neatsiejamos Mano dalelės, ir jų jausmai Man visiškai natūralūs. Taigi šis meilės jausmas labai pagirtinas, ir Aš jus sveikinu. O dabar grįžkite namo. Dar turiu pridurti, kad dorovingai moteriai geriausias religijos principas - neveidmainiaujant būti ištikimai savo vyrui. Moteris turi būti ne tik dorovinga ir ištikima savo vyrui, bet ir privalo maloniai elgtis su jo draugais, klausyti jo tėvo bei motinos ir mylėti jaunesniuosius jo brolius. O visų svarbiausia - moteris turi rūpintis savo vaikais".
Taip Krišna paaiškino, kas yra moters pareiga. Be to, Jis pabrėžė tarnavimo vyrui svarbą: "Jeigu palikusi dabartinį kūną moteris iš tikrųjų nori pakilti į aukštesniąsias planetas, ji neturi apleisti savo vyro, net jei šis yra bjauraus būdo, neturtingas, nevykėlis ar senas ir ligų suluošintas. Be to, moterį, kuri neištikima savo vyrui ir žvalgosi į kitus, smerkia ir visuomenė. Toks polinkis neleis moteriai pakilti į dangaus planetas ir bus jos nuosmukio priežastis. Ištekėjusi moteris neturėtų ieškoti meilužio - tai draudžia Vedų gyvenimo normos. Jeigu jums atrodo, kad jūs labai Mane mylite ir nenorite su Manimi išsiskirti, patarčiau jums nesistengti tiesiogiai su Manimi bendrauti. Verčiau eikite namo ir kalbėkite, galvokite apie Mane, ir, nuolatos atmindamos Mane bei kartodamos Mano vardus, jūs tikrai pasieksite dvasinį tobulumą. Visiškai nereikai būti šalia Manęs. Grįžkite namo".
Aukščiausiojo Dievo Asmens pamokymuose gopėms nebuvo jokio pašaipos šešėlio. Kiekviena dora moteruis turėtų labai rimtai vertinti tokius nurodymus. Aukščiausiasis Dievo Asmuo čia ypač pabrėžia, kad moters pareiga - būti dorovinga. Todėl visos rimtos moterys, norinčios pasiekti aukštesnę būties pakopą, turėtų vadovautis šiuo principu. Krišna - visų gyvųjų būtybių meilės tikslas. Išsiugdęs meilę Krišnai, žmogus pakyla aukščiau Vedų nurodymų, tapdamas transcendentiškas jų atžvilgiu. Gioėns tai pavyko, nes Krišną jos regėjo tiesiogiai, tačiau sąlygotoje būklėje esančiai moteriai tai neįmanoma. Deja, kartais koks nenaudėlis, vadovaudamasis monizmo, arba vienovės filosofija, apsimeta esąs Krišna ir mėgdžioja Krišnos elgesį su gopėmis. Praradęs atsakomybės jausmą, jis ima naudotis rasa-lyla kaip priedanga naivioms moterims suvedžioti ir klaidina jas, žadėdamas dvasinį tobulumą. Perspėdamas Viešpats Krišna čia pažymi, kad tai, kas įmanoma gopėms, neįmanoma paprastai moteriai. Moteris gali tobulėti, darydama pažangą Krišnos sąmonėje, tačiau ji neturi leistis suvedžiojama Krišna apsišaukusio nenaudėlio. Čia patariama atliekant atsidavimo veiklą artėti prie Krišnos, giedoti ir mąstyti apie Jį. Nereikia sekti vadinamaisiais sahajiyomis, tariamais bhaktomis, kurie į viską žiūri lengvabūdiškai.
Išgirdusios tokius šaltus Krišnos žodžius, gopės labai nuliūdo, nes pamanė, kad jų troškimas šokti rasos šokį su Krišna neišsipildys. Jas apėmė nerimas. Neviltis ėmė gniaužti joms gerkles, Užuot žvelgusios Krišnai į veidą, jos nudelbė akis ir kojų pirštais ėmė braižyti žemėje vingius. Jų skruostais nusirito didelės ašaros, nuplaudamos nuo veido dažus. Ašaros sumišo su kunkuma ant jų krūtų ir lašėjo ant žemės. Jos negalėjo pratarti nė pusės žodžio ir tylėdamos laukė. Savo tylėjimu jos parodė Krišnai, kaip giliai sužeistos jų širdys.
"Krišna, - tarė jos, - koks Tu žiaurus! Tu neturėtum šitaip kalbėti. Mes - visiškai Tau atsidavusios sielos. Neatstumk mūsų ir nekalbėk taip piktai. Žinoma Tu - Aukščiausiasis Dievo Asmuo ir gali daryti ką tinkamas, tačiau šitaip negailestingai elgtis su mumis Tau nederėtų. Mes palikome viską ir atėjome pas Tave tetrokšdamos prieglobščio prie Tavo lotoso pėdų. mes žinome, jog Tu visiškai nepriklausomas ir gali elgtis, kaip Tau patinka,tačiau prašome neatstumti mūsų. Mes Tavo bhaktos. Tu turėtumei elgtis su mumis taip, kai elgiasi su Savo garbintojais Tavo pavidalas Viešpats Narajana. Daugelis Viešpaties Narajanos pasekėjų garbina Jį, norėdami išsivaduoti, ir Jis dovanoja jiems išsivadavimą. Kaipgi Tu gali atstumti tuos, kurių vienintelis prieglobstis - Tavo lotoso pėdos?"
"O brangus Krišna, - tęsė jos, - Tu didžiausias mokytojas. Tai nekelia abejonių. Tavo pamokymai moterims būti ištikimoms savo vyrams ir gailestingoms vaikams, rūpintis namų ūkiu ir klausyti vyresniųjų šeimos narių visiškai atitinka šastrų tiesas. Tačiau mes juk žinome, kad visus tuos šastrų nurodymus galima tobulai įvykdyti, atradus prieglobstį prie Tavo lotoso pėdų. Mūsų vyrai, draugai, šeimos nariai bei vaikai mums brangūs ir mieli tik todėl, kad juose glūdi Tu, nes Tu - visų gyvųjų būtybių Supersiela. Be Tavęs jie yra niekas. Kai Tu palieki kūną, jis tuoj pat tampa negyvas, o šastros nurodo, kad lavoną reikia nedelsiant išmesti į upę arba sudeginti. Taigi šiame pasaulyje Tu esi visiems brangiausias. Savo tikėjimą ir meilę aukodamos Tau, mes jokiu būdu neliksime be savo vyrų, draugų, sūnų ar dukterų. Jeigu moteris Tave laiko viršiausiu vyru, ji niekada nebepraras savojo vyro, kaip tai atsitinka kūniškajame gyvenime, Laikant Tave savo viršiausiu vyru, mums nebegrės joks išsiskyrimas, našlystė ar skyrybos. Tu - amžinas vyras, amžinas sūnus, amžinas draugas ir amžinas mokytojas. Žmogus, užmezgęs su Tavimi ryšį, bus laimingas amžinai. Tu mokai visų tikėjimo tiesų, tad pirmiausia reikia garbinti Tavo lotoso pėdas. Šastrose irgi pasakyta: ačaya-upasana - pirmutinis reikalavimas yra garbinti Tavo lotoso pėdas. Be to Bhagavad Gitoje teigiama, jog Tu - vienintelis besimėgaujantis subjektas, vienintelis savininkas, vienintelis draugas. Todėl mes ir atėjome pas Tave, užmiršusios vadinamuosius draugus, visuomenę bei meilę, ir dabar mes priklausome Tau. Tegul mes visad būsime Tavo! Mes būsime Tavo, nes tai įgimta Tavo teisė. Būk mums artimiausias draugas, nes toks ir esi. Leisk Tave apkabinti kaip patį mylimiausiąjį".
"Neatkalbinėk mūsų, - tarė gopės lotosaakiui Krišnai, - išsižadėti taip ilgai puoselėto troškimo turėti Tave už savo vyrą. Kiekvienas protingas žmogus, kuriam rūpi jo gerovė, visą savo meilę aukoja Tau. Išorinės galios apgauti žmonės, ieškantys pasitenkinimo klaidingose idėjose, stengiasi mėgautis vieni, skyrium nuo Tavęs. Žemiškieji vyras, sūnus, duktė, draugai, tėvas ir motina tėra materialių kančių šaltinis. Niekas šiame materialiame pasaulyje negali būti laimingas vien todėl, kad turi vadinamuosius tėvą, motiną, vyrą, sūnų, dukrą ar draugą. Nors tėvui ir motinai derėtų rūpintis savo vaikais, nemažai vaikų kenčia nuo bado ir neturi pastogės. Daug yra būdų, kaip apsiginti, bet jei žmogus pasmerktas, niekas jo neišgelbės, o be Tavo globos tariamoji pagalba tik pratęsia kančias. Todėl mes prašome Tavęs, o brangiausias viešpačių Viešpatie, neužgniaužti tiek ilgai mūsų puoselėto troškimo turėti Tave savo viršiausiu vyru.
Brangusis Krišna, mes moterys ir, žinia, jaučiame pasitenkinimą visa širdimi atsidėdamos šeimai, tačiau Tu pavergei mūsų širdis. Mes negalime jų skirti šeimos rūpesčiams. Be to, Tu atkakliai prašai mus grįžti namo, ir tai teisingas prašymas, tačiau, deja, išgirdus jį mus tarsi stabas ištiko. Mūsų kojos bejėgės žengti net žingsnį nuo Tavo lotoso pėdų. jeigu Tavęs prašomos mes netgi grįžtume namo, ką ten veiksime? Mes bejėgės ką nors daryti be Tavęs. Užuot visa širdimi atsidėjusios šeimos reikalams kaip derėtų moterims, mes išpuoselėjome kitą troškimą, kuris dabar be paliovos degina mūsų širdis. Brangusis Krišna, užgesink mūsų širdžių liepsną nuostabia Savo šypsena ir transcendentiniais Tavo lūpų garsais. Jeigu šito nepadarysi, mes sudegsime ilgesio liepsnose. Ilgesio kamuojamos, mes nuolat mąstysime apie Tave ir nuostabius Tavo bruožus ir paliksime savo kūnus. Gal tada - kitą gyvenimą nušvis laimė būti prie Tavo lotoso pėdų. Brangusis Krišna, jei sakysi, kad mums grįžus namo mūsų vyrai užgesins tą geismo liepsną, mes tegalėtume atsakyti, jog tai jau nebeįmanoma. Kartą Tu suteikei progą linksmintis su Tavimi miške ir lietei mūsų krūtis, ir tai mums reiškė palaiminimą, kaip ir visoms Vaikunthalokų sėkmės deivėms, kurios priklauso Tau. Patyrusios šį transcendentinį malonumą, mes norime numalšinti savo geismą tik su Tavimi ir niekuo kitu. Brangusis Krišna, pusdieviai visada garbina sėkmės deivės lotoso pėdas, nors ji niekada nesitraukia nuo Tavo krūtinės Vaikunthos planetose. Ji atliko didžias askezes bei atgailas, trokšdama prieglobsčio prie Tavo lotoso pėdų, kurios visada nubarstytos tulasi lapeliais. Tavo lotoso pėdos - tikrasis Tavo tarnų prieglobstis, ir sėkmės deivė, užuot rymojus ant Tavo krūtinės, lenkiasi ir garbina Tavo lotoso pėdas. Mes prašome sau vietos po Tavo lotoso pėdų dulkėmis. Neatstumk mūsų, nes mes visiškai Tau atsidavusios sielos.
Brangusis Krišna, Tave vadina Hari. Tu panaikini visų gyvųjų būtybių kančias, ir ypač tų, kurios atsižadėjo namų, šeimos ir visiškai pasiaukojo Tau. Mes palikome namus, nes tikėjomės visas savo jėgas skirti tarnaudamos Tau. Prašome leisti Tau tarnauti. Mes nebeprašome laikyti mus Savo žmonomis <...>
Po kiek laiko Krišna su gopėmis vaikščiojo mišku, grojo fleita, gopės taip didžiavosi savimi, kad Krišna nuo jų pasislėpė ir išnyko.
Kai Krišna staiga išnyko, gopės puolė Jo ieškoti. Niekur Jo neradusios, jos išsigando ir iš meilės Jam vos nepamišo. Su didžiausia meile gopės prisiminė Krišnos žaidimus. Paskendusios šiose mintyse, jos neteko sąmonės, prieš sudrėkusias nuo ašarų jų akis ėmė kilti Krišnos žaidimų vaizdai, jos girdėjo, kaip Jis kalba su jomis, matė, kaip jas apglėbia bei bučiuoja. Jos taip mylėjo Krišną, kad ėmė mėgdžioti Jo šokį, eiseną bei šypseną, elgėsi taip, tarytum jos pačios būtų Krišna. Dingus Krišnai, jos visiškai neteko proto ir visos ėmė tvirtinti esančios Krišna. Vėliau jos susirinko į burį ir pradėjo garsiai kartoti Krišnos vardą, klaidžiodamos po mišką ir ieškodamos Jo. Išties Krišna yra visa aprėpiantis, Jis - ir danguje, ir miške, ir širdyje. Jis nuolat yra visur.
<...> praleidžiu truputį, bet vėliau Krišna atsirado, ir štai nuo čia prasideda Rasa-lyla šokis.

RASOS ŠOKIS (RASA-LYLA)
Išgirdusios raminančius Aukščiausiojo Dievo Asmens Krišnos žodžius, gopės buvo labai patenkintos. Ir ne tik Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžiai, bet ir galimybė paliesti Jo rankas bei pėdas padėjo gopėms pamiršti baisias išsiskyrimo kančias. Tada Aukščiausias Dievo Asmuo pradėjo šokti rasą. Rasą šokdamas su dideliu būriu merginų. Taigi Krišnapradėjo šokti su gražiausiomis ir laimingiausiomis visų trijų pasaulių merginomis. Vrindavanos gopės, kupinos susižavėjimo Krišna, šoko su juo susikibusios rankomis.
Krišnos rasos šokio jokiu būdu neturėtume lyginti su kurias nors materialiais šokiais – pramoginiais ar šokamais per pobūvius. Rasos šokis – visiškai dvasinis. Norėdamas tai įrodyti, Krišna, tobuliausias mistikas, pasklido daugybe Savo pavidalų ir stojo šalia kiekvienos gopės. Apkabinęs per pečius iš abiejų pusių stovinčias gopes, Jis pradėjo šokti. Gopės nežinojo apie mistines Krišnos ekspansijas, nes matė tik vieną Krišną. Kiekviena manė, jog Krišna šoka tik su ja viena. Virš tos vietos, kur vyko stebuklingasis šokis, sklandė pulkais orlaivių dangaus planetų gyventojai, kurie labai troško pamatyti nuostabujį Krišnos ir gopių šokį. Gandharvos ir kinaros užgiedojo. Žmonių lydimi gandharvos ėmė barstyti ant šokančiųjų gėles.
Krišnai ir gopėms bešokant, nuostabiai skimbčiojo jų varpeliai, papuošalai ir apyrankės. Krišna atrodė it žalsvo safyro medalionas ant aukso grandinėlės, papuoštos brangakmeniais. Kai jie šoko, išryškėjo nepaprastas jų kūno grožis. Kojų judesiai, grakštumas, kai jie apkabindavo vienas kitą, antakių virptelėjimai, šypsniai, šokančių gopių krūtys, jų rūbai, auskarai, skruostai, gėlėmis papuošti plaukai – viskas jiems šokant ir dainuojant susiliejo išvien ir priminė debesis, o gopių giesmės skambėjo lyg perkūnija. Jų grožis priminė žaibus danguje, o prakaito lašeliai ant veidų atrodė tarsi krintančios snaigės. Taip Krišna ir gopės visiškai atsidavė šokiui.
Gopės taip troško pasilinksminti su Krišna, kad jas išmušė raudonis. Norėdamas patenkinti jų troškimus, Krišna ėmė ploti delnais į taktą jų giesmėms. Iš tikrųjų visas pasaulis skamba Krišnai dainuojant, tačiau įvairios gyvosios būtybės Jį girdi skirtingai.
Kai kurios gopės pavargo bešokdamos ir padėjo rankas ant Šri Krišnos pečių. Jų šukuosenos išsileido ir iš plaukų pabiro gėlės. Kai gopės apkabino Krišną, nuo Jo kūno aromato, kurį skleidė lotosai ir kitos kvapiosios gėlės bei sandalmedžio pasta, joms užgniaužė kvapą. Gopės pajuto stiprų potraukį Krišnai, ir jie ėmė bučiuotis. Kai kurios gopės priglusdavo prie Krišnos skruostų ir kartu su Krišnos bučiniais, kuriuos mielai Jam grąžindavo, ragavo iš Jo burnos sukramtytus betelio riešutus. Taip, ragaudamos betelio riešutus, gopės dvasiškai tobulėjo.
Ilgai šokusios ir dainavusios, gopės pavargo. Šalia šoko Krišna, ir, norėdamos nuvyti nuovargį, jos kėlė Šri Krišnos ranką ir glaudė prie savo aukštų krūtinių, kurios kaip ir Krišnos ranka, skleidė amžiną gėrį. Ir Krišna, ir gopės prisiliesdami vienas prie kito įgaudavo dar daugiau dvasinės stiprybės. Gopėms buvo taip gera su Krišna – sėkmės deivės vyru, kad pamiršo apie savo vyrus. Krišnos glėbyje giedodamos bei šokdamos, jos užmiršo viską.
Kol Krišna su gopėmis šoko rasą danguje susibūrė apstulbę pusdieviai ir jų žmonos. Savotiško geismo pagautas, Mėnulis negalėjo nuo šokio atitraukti akių ir iš nuostabos jam užgniaužė kvapą. Kažkada gopės deivės Durgos prašė, kad Krišna būtu jų vyras. Dabar Krišna patenkino jų noruą, pasklidęs į tiek pavidalų, kiek buvo gopių, ir linksminosi su jomis kaip tikras vyras.
Gopės kartu su Krišna įbrido į Yamunos vandenis, kad nuvytų šalin rasos šokio sukeltą nuovargį. Glamonėjant Krišną, lelijų girliandos ant jų kaklo iširo ir paraudo nuo kunkumos miltelių ant jų krūtinių. Aplink dūzgė kamanės, rinkdamos iš gėlių medų. Krišna su gopėmis įbrido į vandenį kaip dramblys, lydimas patelių. Gopės ir Krišna visiškai apkvaito: jie žaidė vandenyje ir džiaugėsi, kad gali išsimaudyti ir užmiršti nuovargį po rasos šokio. Šypsodamosi gopės ėmė taškyti Krišną, o Krišnai tai labai patiko. Kai krišna bejuokaudamas su gopėmis irgi linksmai taškėsi, rojaus planetų pusdieviai ėmė beti gėles. Šitaip jie šlovino nuostabujį Krišnos, aukščiausiojo besimėgaujančio subjekto, rasos šokį bei Jo išdaigas su gopėmis Yamunos vandenyse.
Išsimaudę Viešpats Krišna ir gopės išlipo iš vandens ir, dvelkiant švelniam vėjeliui, kuris nuo upės ir pievų nešė įvairiausių gėlių kvapus, vaikštinėjo Yamunos krantu. Eidamas Krišna deklamavo eiles. Taip tykioje rudens mėnesienoje Jis džiaugėsi su gopėmis.
<...>
perskaitykit viską, tikiuosi bus bent kiek įdomu, ir parašykit komentarą Smile

ILIUSTRACIJOS:

Krišna su jaunosiomis gopėmis

Gopės šneka su Krišna

šių laikų šokėjos-gopės
_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 7:56 am Rašyti temą:

kartais man atrodo, kad čia ne Egipto, o Indijos forumas Mad

_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 8:07 am Rašyti temą:

čia gi skyrius skirtas Indijai Wink

o dėl to, kad čia Egipto forumas, tai kažko diskusijos apie Egiptą sustojusios Confused

(p.s. komentarą reikėjo rašyt, o ne kritikas dėl forumo turinio)
_________________

caesar · Parašytas: Št. 05 27, 2006 10:45 am Rašyti temą:

Tikiesi, kad kas nors skaitys?
Beje, man atrodo, paprasčiausių būtų numest linką....
_________________
All the world's a stage,
And all the men and women merely players;
They have their exits and their entrances,
And one man in his time plays many parts,

Soldats, [...] songez que du haut de ces monuments quarante siècles vous contemplent

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 11:53 am Rašyti temą:

aš nuo knygos nurašiau Laughing

_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 11:55 am Rašyti temą:

o pagarba

žinau, ką tai reiškia, ne kartą pačiai teko Smile

_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:00 pm Rašyti temą:

ką teko?

kas nors gero? ar blogo? Razz

šiaip pagal vedų etiketą vyras turi stengtis iš visų jėgų, kad jo mergina visada jaustusi laiminga, o mergina už tai turi būti jam dėkinga ir elgtis pagarbiai su jo draugais ir šeima Very Happy

_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:05 pm Rašyti temą:

ot nesupratingumas, irgi teko ilgiausiaus straipsnius ranka spausdinti, o ne nukopinti nuo kur nors Razz

sakyk ką nori, bet man nepriimti tokie dalykai kaip nuolaidžiavimas vyro draugams ar šeimai.
_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:10 pm Rašyti temą:

bet jeigu turėtum vaikiną vediško etiketo? kuris pasiruošęs tau iš ano pasaulio galo perlą iš vandenyno dugno be naro kostiumo ištraukt? a? Very Happy

_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:12 pm Rašyti temą:

jeigu jis jau būtų pasiruošęs man perlus iš jūros traukt, tai dėl manęs ir religiją pakeistų Razz

_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:13 pm Rašyti temą:

tai tada kartu su religija ir etiketas vedinis dingtų.... Very Happy

ir perlai

_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:16 pm Rašyti temą:

o man nusi.... ant tų perlų Smile

aš turiu kitokias vertybes renkantis antrąja pusę Smile

_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:19 pm Rašyti temą:

tai čia tik pavyzdys... gi rūpintūsi tavim laaaaaabai, tad ir jei ko paprašytum, stengtusi įvykdyt, tai... Razz

nu dar kas mėgsta romantiką, tai būtų rojus Very Happy

_________________

amelli · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:25 pm Rašyti temą:

aham, o už tai lakstyt paskui jį kaip kokiai vergei ir dar keliaklūpsčiauti prieš jo draugus ir šeimą. no way, neišdegs Smile

santykiuose abu žmonės turi būti lygiaverčiai ir kiekvienas stengtis ne tik dėl savo, bet ir dėl kito gerovės. rūpinimasis vienu kitu turi būti natūralus, o ne dėl to, kad taip kažkokios vedos reikalauja
_________________

Vp007 · Parašytas: Št. 05 27, 2006 12:31 pm Rašyti temą:

taip natūraliai ir išeina Razz

o kas tau sakė, kad nelygiaverčiai santykiai? moteris neturi keliaklūpsčiaut* prieš vyrą, tik turėtų būt rami visad, o vyras visad paslaugus žmonai, kadangi jis turi rūpintis ja taip, kad jai nieko netrūktų, kad ji būtų laiminga, ir kad abu taikiai gyventų mylėdami viens kitą. Razz

_________________