SENOVĖS EGIPTAS

Tutmozis · Parašytas: Sk. 12 31, 2006 6:58 pm Rašyti temą:

O, ko taip parupo?????????

egiptiete · Parašytas: Sk. 12 31, 2006 7:19 pm Rašyti temą:

Kažkoks įtartinai labai geras eilėraštis Smile

Man labai patiko, tai net kilo mintis, kad kažkas kitas parašė 1825 metais Very Happy

Atsiprašau jei įžeidžiau Rolling Eyes

_________________
I am war,I am pain,I am all you've ever slain.I am tears in your eyes,I am grief,I am lies.I am the cosmic storms,I am the tiny worms,I am fear in the night,I am bringer of dark light. [Dimmu Borgir - Puritania.mp3]

Tutmozis · Parašytas: Sk. 12 31, 2006 7:39 pm Rašyti temą:

egiptiete · Parašytas: Sk. 12 31, 2006 8:18 pm Rašyti temą:

Laukiu su nekantrumu Smile

beje man ŽIAURIAI tas pirmas patiko . . . net nežinau kuo Smile

bet kažkuo xD
_________________
I am war,I am pain,I am all you've ever slain.I am tears in your eyes,I am grief,I am lies.I am the cosmic storms,I am the tiny worms,I am fear in the night,I am bringer of dark light. [Dimmu Borgir - Puritania.mp3]

Tutmozis · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 1:45 pm Rašyti temą:

Tutmozis · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 2:23 pm Rašyti temą:

Tai va, kaip zadejau.....cia sitas, tai kurtas laikantis Po dvasia, kuri laika jis man patiko (jo stilius):

Dvasios

Kai naktį niūrią ir lietingą aš užmigau sapne didingam,
Mane pažadino dejonės ar tartum kokios abejonės.
Pabudęs iš letargo miego, aš supratau, kad nebe vienas,
Esu savam kukliam name, lyg kokios dvasios dar jame.
Mane nupurtė baimės jausmas, pradingo miegas, viskas siaucia,
Nusiraminti negaliu, nors ir aplink tylu, tylu.

Menu, kaip viena sausio naktį, aš išbudau, nelemto svečio,
Pažadintas tylioj naktį, maniau, kad beldžiasi mirtis.
Paklausiau jo, pro durų plyšį, bet jis nesiteikė sakyti,
Ko atkeliavo į namus, ko šlaistosi tamsos metu.
Bijojau duru atdaryti ar net prie lango priartėti,
Vis mintys sukosi baimingo apie beldimą pranašingą.
Mane nupurtė baimės jausmas, bijojau žodį pasakyti ar garsą laisvėn išskraidinti,
Nusiraminti negaliu, nors ir aplink tylu, tylu.

Duris pravėrias supratau, kad nieko nėr lauke daugiau.
Vien juodas miškas ir garsai, kurie pažadina tiktai.
Įsiklausiau į baugią tylą, gal sušlamės aplink gėlynai,
Tačiau tvyrojo tik tyla, apuokai suokė nors tu ką.
Stovėjau taip lauke sau vienas, pamiršęs viską mėnesienoj,
Galvojau kas galėjo belstis ar į stiklus naktį barbenti.
Manaiu, kad paukštis ar žvėris, ar koks bežemis tinginys.
Tačiau aplinkui nieko nėr, tik tyluma, net keista vėl.

,,Prisisapnavo",- sau tariau, ko nerimauju ir bijau.
Tokioms fantazijom paikom aš nebepatikiu daugiau.
Sapnai kankina, aidas jų, o brangus dieve tik nežūt,
Norėčiau aš dėl jų čionai, stovėdamas nykioj tamsoj.
Pašiurpusias mintis sekiau, jas raminau ir vis verkiau,
Kam patikėjau aš sapnais, kam širdį gąsdinti bereik.
Nusiraminti negaliu nors ir aplink tylu, tylu.

Duris uždaręs nurimau. Į lovą vėl lėtai grįžau,
Tačiau miegoti negaliu, nes mintys sukasi ratu.
Regiu iliuzijas paikas, tai dvasias skraidančias po jas,
Aš klausiu jų, jos man atsako, tai juokiasi, tai tiesą sako.
Nebepasitikiu aš jom, gal laumės kokios, gal velniai,
Tik Viešpats žino, kas bus vėl.
Akis atmerkiu dvasios čia, nebuturiu ramybės net name.
Regiu jas klaidžiojant kampais, šešėliais, pragaro velniais.
Jos pasiverčia vis dažniau, kad įbaugintų dar labiau.
Tariu joms: ,,Eikite iš čia. ko nepaliekate manęs?"
Išgirdusios manus žodžius neramios vėlės anei krust.
Keliuos iš lovos, jas varau, su kryžium rankoj mosavau.
Joms tai nė motais, ką daryt, kaip iš bėdos gyvam išbrist.

Šaukiuosi viešpaties balsu, negelbsti niekas ir baisu.
Tada viena iš po palovio, mane nutvėrus ima traukt,
Griebiuos už kardo, jai kertu, bet kardas dvasiai nebaisus.
Per ją praeina ašmenai, o ši nudžiunga sau smagiai.
Padėk man Dieve aš rėkiu, ir pats į pragarą žengiu.

Kai pats šėtonas man už rankos,
Pačiupęs traukia pats save, šaukiuos šventųjų, Dievo vardo,
Kad jie išgelbėtų mane.
Giesmė nuaidi, aleliuja, aš šalto prakaito klane,
Pranyksta dvasios ir aprimsta, o naktį apgaubia tyla.
Padėk man dieve, duok drąsos,
Išgelbėk nuo piktos, savos, nežemiškos nakties minties,
Ir dvasių bei velniu trinties.

(laukite tęsinio.....)

Tutmozis · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 2:45 pm Rašyti temą:

,,Dvasiu" tęsinys.....

Kai viskas tyla, mintys vėl,
Nedrąsiai žvalgosi perdėm,
Gal pamatys kampe vaiduoklį, gal su dvasia nors pajuokauti,
Nebūt man šitaip nuobodu, aš vėl į prarąją krentu.
Užmiršk mane, užmirški vardą,
Daugiau aš rojui nesutvertas, geriau su dvasiom pabendraut,
Nei pas gyvuosius rytą žengt.

Jos man draugai, nors blogos esti,
Joms nebijau širdies atverti.
Supranta viską ir todėl aš vėl šaukiu dvasias ateit.
Ateina jos, girdžiu per slenkstį,
Jų kalavijai ir šarvai suskamba kambary tam vėl.
Jūs, mano, - joms tariu, pakilęs sveikinti einu.
Nusilenkiu, klaupiuos ant kelių,
Joms atsiduodu, jos man taria:
- Mes sielos tų, kurie pražuvę, nuožmių kentėjimų ir karų,
Didingi žmonės eam buvę, garsai aidėjo apie mus.
Mus išskerdė kare siaubingam, kada su Vilhelmu didžiu,
Mes puolėm Angliją didingą, ties Hastingso lauku nuožmiu.

Ar tu žinai, kok mūšis vyko, kokia dalia ten mus ištiko,
Mes nebeturim rankų, kojų, akių, ausų ar net lavonų,
Kuriuos galėtume lankyt, vien amžina tamsi būtis.
Ji mus kankina, vargas mums, nežemiška kančia,
Ir šaltis krečia, mes poilsio trokštam, kad po visko,
Galėtume atgult ramybėj, nebegirdėtume skardžių riksmų,
Ar kalavijų ašmenų.
Nekviesk, prašau, tik duok ramybę,
Mes dvasios miego išsiilgę, po žemę klaidžiojam pernakt,
Pamynę lazdą piligrimo, nematom saulės spindulių,
Po žemę klaidžiojam nurimę, nebesuprantam ar tai mirę,
O gal gyvi dar esam čia?

Žvelgiu į jas, gailiu likimo,
Bandau paguosti, raminu,
Nesuprantu ar jos tik mirę, o gal čia gyvos iš dausų,
Atėjusios į mano namą, kad rastų vietą saugumu,
Garsėjusią per amžius ilgus,
Tik kas galėjo tai priminti, kai gyvas aš esu nakty,
Kas pakuždėjo joms išsyk??

Jos man papasakojo savo,
Gyvenimo tamsias kertes, apie karus garbius dėl vardo,
Ar titulo valdovo švento,
Klausiausi jų perdėm nykus, kas laukia jų, tas man tuoj bus.
Staiga jos dingo, vėl tylu, nebe jauku ir taip šviesu.
Tačiau tik saulės nematyti, langinės tvirtos uždarytos,
Tik kažkodėl šviesu aplink, kas darosi, širdie nurimk.

Laukite tęsinio.....
[/b]

Tutmozis · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 3:20 pm Rašyti temą:

Pabaiga eilėraščio....Dvasios....

Iš kampo, palei seną stalą, regiu butybė tyliai šnarant.
Balta suknia, vualis ilgas, išbalusi oda, bet ji laiminga.
Juodi plaukai, aplinkui kaklą, vainikas pienių ir lelijų,
Nejaugi, tai dvasia numirus, koks skausmas turi būti tam, kas ją prarado, sau sakau.

Jos rankose geltona žvakė, ir vainikėlis aplink ją,
Kas šioji, ta laukų dievaitė, kodėl atėjo pas mane.
-Neatpažįsti, ko bijai?- man taria ji piktai švelniai,
Esu Baetričė aš tava, kuri pasimirė staiga.
Nejaugi pamiršai tą kovą, kai snaigės krito tarsi oras,
Gedėjęs būtų tau manęs, kai šaltis stingdė ir marino,
Visus kas tik kvailai vadino tave dėl mano netekties,
Nejaugi pamiršai mane. Kas atsitiko, kad tu čia?
Aš laukiau ten tavęs savaitę, paskui dar mėnesį, kelis metus,
Nejaugi pamiršai tu mus?

Mane nupurtė šalčio jausmas, jo išsigandęs aš ėmiausi,
Maldauti mylimos žmonos, kad eitų ten, kur nematau aš jos.
Ji neatstojo, šaukė man, žvake paėmus prie kaktos pradėjo spaust be atvangos.
Rėkiau iš skausmo, maldavau, bet ji neklausė ir toliau,
Mane kankino vis labiau, kol pagaliau atsibudau.

Apsidairiau, iš lovos šokau, pribėgęs langą atdariau,
Už lango saulė, rytas naujas, pradingo viskas, sapnavau.
Išpiltas prakaito ledinio, išsikankinęs po nakties,
Išėjęs į laukus aprimęs, aš viską, viską užmiršau.
Ir nuo nakties tamsiųjų dvasių,
Manęs nelanko jos daugiau, pamiršęs viską aš ėmiausi gyventi taip kaip iki šiol.
Nebebijau daugiau vaiduoklių, nebebijau nakties garsų,
Su dvasiomis naktim kalbuosi tik jų daugiau nebekviečiu.

Pabaiga......2006 11 10-2006 12 03/

egiptiete · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 3:21 pm Rašyti temą:

geras . . . .
_________________
I am war,I am pain,I am all you've ever slain.I am tears in your eyes,I am grief,I am lies.I am the cosmic storms,I am the tiny worms,I am fear in the night,I am bringer of dark light. [Dimmu Borgir - Puritania.mp3]

Tutmozis · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 3:22 pm Rašyti temą:

egiptiete · Parašytas: Pir. 01 01, 2007 3:40 pm Rašyti temą:

amelli · Parašytas: Antr. 01 02, 2007 12:30 am Rašyti temą:

o man ne...
_________________

Tutmozis · Parašytas: Antr. 01 02, 2007 9:52 pm Rašyti temą:

egiptiete · Parašytas: Tr. 01 03, 2007 10:55 am Rašyti temą:

Amelli > sutinku, kritikų visada atsiranda, bet juk kiekvienas žmogus kuria isš širdies. Nederėtų kritikuoti.
_________________
I am war,I am pain,I am all you've ever slain.I am tears in your eyes,I am grief,I am lies.I am the cosmic storms,I am the tiny worms,I am fear in the night,I am bringer of dark light. [Dimmu Borgir - Puritania.mp3]