SENOVĖS EGIPTAS

Andrius · Parašytas: Pen. 02 22, 2008 3:46 pm Rašyti temą:

Šiaip toje ašyje mėsa negenda, atšipę peiliai savaime pasigalanda, o žmonės gyvena amžinai.

Kiek iš to tiesos nežinau, vienintelis būdas tai sužinoti, tai padaryti eksperimenta.
_________________

Kai pamatai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
Seneka

Tutmozis · Parašytas: Pen. 02 22, 2008 5:45 pm Rašyti temą:

Andriau, koks cia zmogus amzinai gyvena, jei taip butu, tai jauciu piramides jau visur stovetu kiemuose arba namus statytu is piramidziu...biski su tuo nemirtingumu persudei Very Happy

_________________

Ieva_M · Parašytas: Pen. 02 22, 2008 9:16 pm Rašyti temą:

http://search.delfi.lt/search.php?c=dns&q=atrastos%20piramides

cia yra idomiu straipsneliu apie piramides.

Ieva_M · Parašytas: Pen. 02 22, 2008 9:34 pm Rašyti temą:

Neįmintos faraonų piramidžių paslaptys

Arabų patarlė sako: „Pasaulis bijo laiko, o laikas - piramidžių“. Iš tiesų, laikas nepagailėjo daugelio pasaulio stebuklų - kabančių Semiramidės sodų, Faroso švyturio, tačiau piramidžių įveikti jam nepavyksta. Kaip žmogus sukūrė tokius fantastiškus statinius, akmeninius milžinus, kurie stovi tūkstančius metų ir užsispyrusiai tyli, neatskleisdami savo paslapties?
Tūkstančius metų stovinčios Egipto piramidės užsispyrusiai tyli.

„Čia buvo Cheopsas...“
Prieš tūkstančius metų, faraonų laikais, Egipto piramidės atrodė kitaip nei dabar. Ne, dydžio liko beveik to paties: kažkada Cheopso piramidė virš dykumos buvo iškilusi 146 m. (galite įsivaizduoti - Kremlius šalia jos atrodytų lyg smiltelė, o Vestminsterio rūmai lengvai tilptų piramidės viduje!), tačiau per daugybę metų dėl žemės drebėjimų ji pasėdo apie devynis metrus. Tačiau ne tai svarbiausia. Buvo laikai, kai piramidžių paviršius buvo padengtas poliruotomis plytomis, o viršūnės - plonytėmis aukso plokštėmis. Saulės spinduliuose piramidės švytėjo tarsi didžiuliai brangakmeniai. Maždaug XIV a. turkų sultonai be gailesčio plėšė auksu tviskančias plytas ir vežė į savo dvarus. Nuo to laiko didžiųjų Egipto valdytojų kapavietės atrodo rūsčiai - akmuo, regis, saugo prisiminimus apie žmonių godumą ir nepagarbą istorijai. O nuo XV a. žmonės pradėjo akmenyje raižyti savo vardus: „Čia buvo...“ Kalbama, kad tarp daugybės įrašų ant Cheopso piramidės yra ir garsiojo karvedžio Napoleono vardas.
Faraono kerštas
Piramidės kentėjo. Jų kantrybės taurę perpildė kelis šimtmečius trukę žmonių įkyrūs mėginimai prasiskverbti į piramidžių vidų ir surasti legendomis apipintas faraonų brangenybes. Piramidės pradėjo keršyti - grobstytojų godumas ir klasta atsisuko prieš juos pačius, nunešdami vieną gyvybę po kitos.
Per 1922 m. ekspediciją iš Tutanchamono kapavietės buvo išgrobstytos brangenybės, ginklai, papuošalai iš aukso bei sidabro. Tiesa, ekspedicija buvo oficiali, gerai organizuota, vykdė neva kilnią tyrinėjimo misiją. Vis dėlto tai nesutrukdė jos dalyviams raustis svetimuose kapuose, vogti istorines vertybes. Ir ką gi jūs manote? Maždaug po metų mirė ekspedicijos vadovas lordas Carnarvonas - gydytojai nustatė, kad nuo kažkokio vabzdžio įgėlimo. Netrukus į aną pasaulį iškeliavo jo padėjėjas Maisas, žmona, o po jų - visi kiti ekspedicijos dalyviai. Tiesa, jie nebuvo jauni, tačiau sunku patikėti, kad visų jų mirtys tebuvo lemtingas sutapimas.
Šią mirčių seriją mokslininkai iki šiol vadina „faraono kerštu“. O juk piramidės kartą jau buvo perspėjusios! XIX a. antrojoje pusėje iš vienos Egipto piramidės pavogtas sarkofago dangtis atnešė daug nelaimių tokiam Duglasui Murrey’ui. Garlaivis, kuriuo į Europą jis plukdė dangtį, vos nepaskendo, vežimas, kurį Duglasas pasisamdė Londone, pateko į avariją, o pats Murrey’as netrukus neteko rankos - kažkaip nevykusiai iššovė paties ginklas. Namas, kuriame buvo laikomas sarkofago dangtis, sudegė, fotografas, kuris fotografavo šią vertybę, nusišovė, o specialistė, ketinusi tirti dangtį, paskendo. Netgi visų šių nelaimėlių giminės pradėjo žūti keistomis aplinkybėmis. „Mirčių domino“ baigėsi, kai sarkofago dangtis buvo atiduotas į Britų muziejų.
Pasaulis pilnas piramidžių
Kai kalbame apie piramides, visada galvojame apie Egiptą. Tačiau šių mįslingų statinių yra daugelyje pasaulio vietų. Pavyzdžiui, Bretanėje (Prancūzija) yra išlikusios keturios apleistos piramidės, kurios netgi senesnės nei Egipto. O Kinija gali didžiuotis didesne nei Cheopso piramide (jos aukštis siekia net 300 m!). Amerika - laiptuotomis piramidėmis, kurias daugiau nei prieš 3,5 tūkst. metų pastatė majų gentys. Ir tai dar ne viskas. Šalia Bahamų salų, vandenyno dugne, tyrinėtojai aptiko milžiniško pastato griuvėsius. Vėliau paaiškėjo, kad tai - sugriauto, paskendusio miesto liekanos. Nuostabu yra tai, kad pastatai buvo sukonstruoti iš 2-25 t sveriančių akmeninių blokų, kurie sudėti lygiai taip pat, kaip ir Egipto piramidžių. Skirtingos formos, bet technologija - ta pati! Mokslininkai mano, kad šis miestas egzistavo prieš 10 tūkst. metų.
Peršasi logiška išvada, kad senovės egiptiečiai nebuvo piramidžių atradėjai. Vadinasi, piramidės - nėra faraonų didybės manijos, užgaidų ir kaprizų kūnijimas akmenyje. Piramidės - kai kas daugiau negu Senovės Egipto valdovų amžinojo poilsio vieta. Apie tai, beje, nedviprasmiškai byloja toks faktas: nė vienoje Egipto piramidėje iki šiol nebuvo rasta nė viena mumija. Visi sarkofagai, aptikti piramidėse, tušti! Faraonai buvo laidojami šalia piramidžių, bet ne viduje.
Kokia šio statinio paskirtis?
Vadinasi, piramidės - ne kapavietės. Tuomet kas ir kokiam tikslui jas statė? Mokslo pasaulyje šiuo klausimu egzistuoja daugybė versijų - nuo labai įtikinamų iki absurdiškų. Štai kelios, labiausiai įtikinamos.
Piramidės plokštumos stebėtinai tiksliai atitinka pasaulio šalis, o koridoriaus, vedančio į piramidę, krypties kampas lygus kampui, iš kurio senovėje buvo galima stebėti Šiaurės žvaigždę. Galima manyti, kad piramidės - milžiniškos mokslinės laboratorijos, iš kurių buvo stebimas dangus. Vis dėlto ši versija turi silpnąją vietą: negi vertėjo tokius gremėzdus statyti tik dėl to, kad būtų patenkintas astronomų smalsumas? Ar vertėjo dėl to aukoti tūkstančius gyvybių ir po du dešimtmečius kiekvienai piramidei pastatyti?
Tai galbūt piramidės buvo savotiškos antenos, leidžiančios siųsti ir priimti signalus iš kosmoso? Nuodugniai ištyrę piramidžių konstrukciją, mokslininkai rado trumpabangės antenos veikimo principo analogijų. Ši versija leidžia manyti, kad piramidės - nežemiškų civilizacijų statiniai, skirti gyvybės evoliucijai Žemėje stebėti.
Piramidės gali būti informacijos saugykla. Ši hipotezė taip pat verčia tikėti nežemiško proto galia. Viena legenda pasakoja, kad maždaug pusiaukelėje tarp Kairo ir Sfinkso, giliai žemėje, yra Auksinė piramidė, kurioje saugoma „laiko kapsulė“. Joje yra užšifruotos žinios apie išnykusias civilizacijas. Pasakojama, kad kapsulėje turėtų būti priešistorinio reaktyvinio lėktuvo brėžiniai, kristalai, gydantys visas ligas, ir kitų neįtikėtinų dalykų! Auksinė piramidė tarsi centrinis banko seifas, į kurį niekas negali patekti, o visos kitos paviršiuje esančios piramidės yra papildomos saugyklos, atsarginės - jeigu į centrinį seifą dėl kokių nors priežasčių nebūtų galima patekti.
Vokiečių mokslininkai iškėlė dar vieną versiją. Piramidės, jų manymu, yra didžiuliai, natūralūs žemės energijos generatoriai. Faraonai jas statė tam, kad galėtų pasikrauti galingos energijos, kad nesentų ir ilgus metus būtų puikios fizinės formos.
Formos stebuklai
Piramidė kaip geometrinė forma, ko gero, pati tobuliausia gamtoje. Joje išsidėsčiusi erdvė sukuria galingus energijos srautus, galinčius stebuklingai paveikti įvairius daiktus.
Čekų radioinžinierius Karelas Drbalas kartą, apsilankęs Cheopso piramidėje, pastebėjo keistą faktą: senas skutimosi peiliukas, kuris atsitiktinai gulėjo kelnių kišenėje, po trumpo pabuvimo piramidės viduje vėl tapo aštrus! Grįžęs į savo šalį, Karelas padarė tikslią Cheopso piramidės kopiją ir pakartojo eksperimentą. Pavyko! Atšipę peiliukai, pagulėję piramidėje, vėl tapdavo aštrūs. Mokslininkai mėgino šį fenomeną paaiškinti tetraedro (taip geometrijoje vadinama piramidės forma) ir geležies rūdos, iš kurios gaminami peiliukai, sąveika. Vis dėlto niekas iki šiol pagrįstai negali paaiškinti šios sąveikos mechanizmo.
Piramidė keičia ir vandens savybes. Eksperimentai patvirtina, kad, pastačius indą su vandeniu 1/3 piramidės aukštyje, po kurio laiko paprastas, užterštas įvairiomis priemaišomis vanduo taps švarus ir netgi turės antibakterinių savybių. Be to, vanduo piramidėje, jei ji stovi didžiuliame šaltyje, neužšąla!
Laikas piramidės viduje ne tik sustoja, bet ir eina atgal. Metaliniai daiktai piramidėje ne tik kad nerūdija, bet ir savaime valosi nuo rūdžių! Be to, piramidėje negenda, nepelija maisto produktai ir savaime kraunasi akumuliatoriai!
Pasak mokslininkų, stebuklingomis piramidžių savybėmis nesunku įsitikinti, ir dėl to nereikia važiuoti į Egiptą. Galima patiems pasigaminti piramidę (tiks metalas, medis, akmuo ar kartonas), svarbu tik tiksliai laikytis geometrinių proporcijų: jeigu piramidės pagrindo (kvadrato) kraštinę laikyti vienetu, tai piramidės aukštis turi siekti 0,64 vieneto dalį. Lietuvoje yra žmonių, kurie turi pasistatę piramidės formos statinių. Pabuvę juose, žmonės jaučiasi energingesni, žvalesni, pajunta, kad organizmas ne taip greitai sensta.

is
http://www.valstietis.lt/Neįmintos-faraonų-piramidžių-paslaptys--782-1-327s.html

Ieva_M · Parašytas: Pen. 02 22, 2008 9:39 pm Rašyti temą:

http://www.technologijos.lt/archyvas/mokslas_gyvenimas/hipotezes/piramides/view

mokslininkai istyre kaip state piramides.luitai buvo neiskalami ir gabenami o tiesiog isliejami is kaip betono. Rolling Eyes

naldaxi · Parašytas: Št. 07 05, 2008 3:47 pm Rašyti temą:

buvau as ten viduj piramides ir prie sfinkso ir nieko neatsitiko neiprasto,cia tik pasakos...

Tutmozis · Parašytas: Št. 07 05, 2008 4:20 pm Rašyti temą:

tai gal per trumpai buvai? Cool

_________________

naldaxi · Parašytas: Št. 07 05, 2008 5:43 pm Rašyti temą:

na kad ne mes ten dvi valandas buvom ar net daugiau...

Tutmozis · Parašytas: Št. 07 05, 2008 8:37 pm Rašyti temą:

tai gal ne toje vietoje stovejai arba netoje piramideje buvai. O beje, kurioj buvai?
_________________