SENOVĖS EGIPTAS

Dionisas · Parašytas: Št. 10 06, 2007 8:04 pm Rašyti temą: Šiaurės karas

Apsilankius Europoje, sustiprėjo Petro I siekimas prasiveržti prie Baltijos jūros, kas kitados nepasisekė Ivanui IV Rūsčiajam. Tačiau Baltijos pakrantėse nuo Rygos iki Karelijos viešpatavo Švedija, tuo metu galingiausia Šiaurės Europos valstybė, turinti labai stiprią sausumos kariuomenę ir didelį jūrų laivyną. XVI-XVII a. Rusija ne kartą kariavo su ja dėl žemių, esančių prie Suomijos įlankos.
Rengdamasi karui su Švedija, Rusija ieškojo sąjungininkių Europoje. 1699 m. rudenį buvo sudaryta Šiaurės sąjunga (Rusija, Saksonija, Danija). Pasirašius paliaubų sutartį su Turkija, Rusija jau kitą dieną paskelbė Švedijai karą ir pasiuntė savo kariuomenę prie Narvos tvirtovės. Taip prasidėjo Šiaurės karas, trukęs 21 metus (1700-1721).
Karo pradžia Rusijai buvo labai nesėkminga. Prie Narvos jos kariuomenė pralaimėjo ir buvo priversta trauktis, palikdama švedams artileriją ir kitą ginkluotę. Bet Petras I pasimokė iš šio pralaimėjimo. Labai griežtomis priemonėmis jis sustiprino kariuomenę. 1701 m. pradžioje Petras I ir Saksonijos valdovas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II Biržuose pasirašė naują sutartį. Jau 1701-1703 m. Rusijos kariuomenė pasiekė nemažų laimėjimų. 1703 m. Nevos upe ji priplaukė Baltijos jūrą ir prie Nevos žiočių pastatė Peterpavlovsko tvirtovę, ties kuria vėliau išaugo Sankt Peterburgas. Rusija nugalėjo švedus ir Estijos teritorijoje. Bet tuo metu Švedijos karaliui Karoliui XII pavyko sumušti Augusto II kariuomenę, užimti beveik visą Lenkijo-Lietuvos valstybę. Rusija neteko vienintelio sąjungininko, nes Danija jau anksčiau buvo atsisakiusi kariauti su Švedija.

Užėmusi Lenkiją, Karolio XII kariuomenė pradėjo veržtis tolyn į Rusiją, tikėdamasi pasitaikius progai lemiamame mūšyje sutriuškinti šios kariuomenę ir baigti karą. Karolis XII žygiavo į Kairiakrantę Ukrainą, kur tikėjosi sulaukti nuo Rusijos atsimetusio ukrainiečių etmono Ivano Mozepos bei Turkijos ir Krymo totorių paramos. Lemiamas mūšis įvyko 1709 m. prie Poltavos. Švedų kariuomenė buvo visiškai sumušta. Karolis XII, metęs kariuomenės likučius, su Mazepa pabėgo į Turkiją. Šis mūšis iš esmės nulėmė Šiaurės karo baigtį. Vėl atgijo Šiaurės sąjunga: prie Rusijos prisijungė Danija bei Lenkijos-Lietuvos valstybė. Vėliau prie Šiaurės sąjungos dar prisidėjo Prūsija ir Hanoveris. Rusija sėkmingai kariavo prie Baltijos. Ji užėmė Estiją ir beveik visą Latvijos teritoriją. Baltijos jūros pakrantė nuo Rygos iki Vyborgo atiteko Rusijai.

Antrajame karo etape kovos veiksmai persikėlė į Baltijos jūrą. Mat Švedija pralaimėjo tik sausumoje, o Baltijos jūroje ji dar turėjo stiprų laivyną. Tačiau jaunas, tik 1703 m. pradėtas kurti Rusijos laivynas 1714 m. ties Hanko pusiasaliu sumušė švedus. Rusija pasidarė jūrų valstybe.
1721 m. Ništato mieste buvo pasirašyta taika tarp Rusijos ir Švedijos. Švedija atidavė Rusijai didelę dalį Baltijos pakrantės (dalį Latvijos teritorijos, Rygą ir visą Estiją). Be to, Rusija atgavo kitados Švedijos atimtas žemes prie Suomijos įlankos (nuo Narvos iki Nevos žiočių). Po pergalės Šiaurės kare Rusija tapo galinga sausumos ir jūrų valstybe, viena iš didžiųjų Europos valstybių ir nuo tada pradėjo dalyvauti tvarkant svarbiausius žemyno reikalus.
_________________